Specialistė pažymėjo, kad situacija išlieka aktuali, o antsvoris fiksuojamas reikšmingoje dalyje šunų. Anot jos, panašios tendencijos stebimos ir kitose šalyse, įskaitant JAV, kur kai kurių veislių – pavyzdžiui, labradorų ar auksaspalvių retriverių – nutukimo rodikliai gali viršyti 60 proc.
Kalbėdama apie Lietuvą, veterinarė pabrėžė, kad nors nacionalinio masto tyrimų nėra, turimi akademiniai duomenys leidžia daryti panašias išvadas.
„Lietuvoje nėra atlikta nacionalinio masto tyrimų, tačiau studentų magistro darbai rodo, kad situacija labai panaši į JAV – apie 50 proc. šunų turi antsvorį, o 8–15 proc. jau yra nutukę“, – teigė D. Byštautaitė.
Aviganių paradas Vilniuje: keturkojai žygiavo nuo Lukiškių aikštės iki Katedros aikštės
Kalbėdama apie veisles, labiausiai linkusias į antsvorį, veterinarė nurodė, kad Lietuvoje dažniau išsiskiria vokiečių aviganiai, spanieliai, vakarų Škotijos baltieji terjerai bei taksai. Taip pat, anot jos, rizikos grupei priskiriamos brachicefalinės – trumpasnukės – veislės.
„Tokie šunys sunkiau toleruoja fizinį krūvį, mažiau juda, todėl dažniau turi svorio problemų“, – aiškino veterinarė.
Paklausta, ar kūno sudėjimas gali signalizuoti apie polinkį į nutukimą, specialistė tai patvirtino.
„Taip, nes tokie gyvūnai natūraliai juda mažiau ir yra mažiau fiziškai aktyvūs. Tai labai panašu į žmones“, – sakė ji.
Susiję straipsniai
Kalbėdama apie populiarias veisles, tokias kaip labradorai ar auksaspalviai retriveriai, gydytoja pabrėžė, kad jų antsvorį lemia ne tik mityba, bet ir įvaizdis bei šeimininkų požiūris.
„Žmonės dažnai net nepastebi, kad gyvūnas jau turi antsvorio – jis jiems atrodo tiesiog normalus“, – pažymėjo specialistė.
Veterinarė taip pat išskyrė genetinį veiksnį. Pasak jos, JAV atlikti tyrimai rodo, kad tam tikra geno mutacija, nustatyta daliai retriverių, gali lemti didesnį alkio jausmą ir lėtesnes energijos sąnaudas.
„Tokie šunys dažniau jaučiasi alkani, o kartu sudegina mažiau kalorijų, todėl natūraliai turi didesnę riziką priaugti svorio“, – aiškino D. Byštautaitė.