GGI paviešinta istorija iškėlė klausimą, kodėl tais atvejais, kai gyvūnui pagalbos reikia nedelsiant, jos tenka ieškoti ilgai ir kreiptis į kelias skirtingas institucijas.
Pagalbos paieškos užtruko iki kitos dienos popietės
Kaip socialiniuose tinkluose pasakoja GGI, trečiadienio vakarą organizacija gavo vaizdo įrašą ir pagalbos prašymą. Jame matyti šuo, negalintis atsikelti, besisukantis ratu ir aimanuojantis.
Vaizduose – už širdies griebiantis vaizdas: pagalbos tarnybos nepadėjo besikankinančiam šuniui
GGI atstovai nusprendė, kad tokioje situacijoje pirmiausia reikia kreiptis į policiją. Į įvykio vietą atvyko pareigūnai, tačiau, organizacijos teigimu, jie nusprendė, kad šuo turi maisto, o dėl kitų problemų reikėtų kreiptis į gyvūnų prieglaudas ar bandyti įtikinti šeimininką pasirūpinti augintiniu.
Kadangi buvo vėlus metas, kitos institucijos jau nebedirbo. GGI atstovai tikėjosi, kad šuo naktį ištvers ir ryte bus galima ieškoti kitų pagalbos būdų.
Ketvirtadienį 9 val. ryto į vietą atvyko GGI atstovė. Teritorija buvo privati ir aptverta, o voljerą buvo galima matyti tik nuo gatvės. Vis dėlto buvo akivaizdu, kad šuo guli toje pačioje vietoje ir gailiai inkščia.
„Sunku nupasakoti tai, ką jauti, kai stovi šalia, bet negali padėti. Kai supranti, kad tie, kurie galėjo padėti jau vakar, to nepadarė“, – sakė GGI specialistė gyvūnų nepriežiūros srityje Lina Vaitekūnaitė.
Susiję straipsniai
Pagalbos teko prašyti ir kitų institucijų
Toliau prasidėjo bandymai gauti skubią pagalbą iš kitų atsakingų institucijų. GGI atstovai paskambino Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), paaiškino, kad šuniui būtina neatidėliotina veterinarinė pagalba ir jos nesulaukęs gyvūnas gali žūti.
Tačiau, kaip nurodo organizacija, jai buvo paaiškinta, kad pranešimą būtina pateikti elektroniniu paštu. Gavusi laišką tarnyba turėjo jį užregistruoti ir perduoti atsakingiems darbuotojams nagrinėti. Taip pat perspėta, kad siunčiant paprastą elektroninį laišką gali nepavykti nustatyti pranešėjo tapatybės, todėl jis negautų atsakymo ir papildomos informacijos apie įvykį.
GGI atstovai pripažino, kad tokia tvarka apsunkina skubios pagalbos paieškas, tačiau kartu pabrėžė, jog tarnyboje dirba ir gyvūnams padėti norinčių žmonių.
Organizacija padėkojo VMVT darbuotojai Dianai Šutovietei, kuri atsiliepė į skambutį ir bandė padėti, taip pat savo teisininkei Ramintai, operatyviai parengusiai reikiamą laišką. Pasak GGI, buvo organizuotas VMVT darbuotojų atvykimas, tačiau dėl visų procedūrų pagalbos paieškos užsitęsė iki maždaug 13 valandos.
Vis dėlto patekti į teritoriją nebuvo paprasta. Ji buvo užrakinta, įėjimą stebėjo vaizdo kameros, o į vidų patekti galėjo tik pareigūnai, kurie, GGI teigimu, į vietą neatvyko.
Tik apie 14.45 val. galiausiai pavyko pasiekti šunį. Netrukus atvyko Vilniaus gyvūnų globos namų autobusiukas, kurio darbuotojai išnešė gyvūną iš voljero ir išvežė į veterinarijos kliniką.
GGI kelia klausimą dėl pagalbos sistemos
L. Vaitekūnaitė pabrėžė, kad turi daugiau nei dešimties metų patirtį gyvūnų globos ir žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų nagrinėjimo srityje. Vis dėlto, jos teigimu, tokios situacijos neturėtų būti sprendžiamos vien pavienių žmonių pastangomis.
„Aš turiu nuostabias koleges – GGI merginas. Tačiau ar taip turi būti? Kiek dar turime turėti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, tokių kaip Gausas, prikaltos katės prie tvoros, katės tašėje, prie automobilio pririštas ir tampomas šuo, kad pagaliau turėtumėme veikiantį algoritmą, kad kiekvienas asmuo, pastebėjęs žiaurų elgesį su gyvūnu čia ir dabar, gautų institucijų pagalbą realiuoju laiku? Kai pagalbos reikia čia ir dabar. Kai yra gyvybės ar mirties klausimas“, – kalbėjo GGI specialistė.
Organizacija taip pat padėkojo apie įvykį pranešusiai moteriai, kuri ne tik informavo apie kenčiantį gyvūną, bet ir aktyviai įsitraukė į pagalbos paieškas. Padėka skirta ir Dianai Šutovietei bei Aušrinei Ionovienei, skambinusiai į tarnybas, kad šuniui būtų suteikta pagalba. Atskirai GGI išskyrė L. Vaitekūnaitės indėlį gelbstint gyvūnus.
„Vien žmogiško noro kartais neužtenka. Reikia veikiančios sistemos. O jos nėra“, – teigia GGI.
Kviečia prisidėti prie gyvūnų gelbėjimo
Organizacija pabrėžia, kad gyvūnų gerovė nėra vien GGI atsakomybė – tai visos visuomenės rūpestis. Todėl gyventojai kviečiami prisidėti prie veiklos savanoriaujant, dalyvaujant patikrinimuose ar padedant kitais darbais.
Neturintiems galimybės savanoriauti siūloma tapti oficialiais GGI nariais ir organizaciją kas mėnesį paremti 20 eurų ar didesne suma. Taip pat galima skirti vienkartinę paramą.
GGI atstovų teigimu, finansinis stabilumas būtinas siekiant sisteminių pokyčių ir užtikrinant, kad organizacija galėtų toliau gelbėti gyvūnus. Jų vertinimu, norint, kad pagalba gyvūnams būtų suteikiama laiku, reikia ne tik neabejingų žmonių, bet ir aiškiai veikiančio institucijų bendradarbiavimo mechanizmo.
Policija pateikė paaiškinimą
Lrytas susisiekė su VMVT atstovais, kurie penktadienio popietę dar nebuvo gavę veterinarų išvados dėl išgelbėto šuns. Tačiau, pasak įstaigos atstovės, gyvūnas neženklintas, buvo rastas prastos būklės privačiam asmeniui priklausančioje teritorijoje Briedžių g. Vilniuje. Kol kas VMVT tvirtina atliekanti veiksmus šuns savininkui nustatyti.
Lrytas susisiekė su Lietuvos policijos atstovais, kurie sako, kad pareigūnai bendravo su šuns savininku, taip pat pakomentavo pareigūnų sprendimą nepadėti gyvūnui iškart po iškvietimo.
Kaip nurodė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja, pirmasis pranešimas apie galimai netinkamą šuns priežiūrą gautas spalio 7 d. apie 18.30 val. Pranešta, kad nurodytu adresu esančiame voljere laikomas galimai netinkamai prižiūrimas šuo.
Pranešimui buvo priskirtas C reagavimo lygis, pagal kurį pareigūnai į įvykio vietą turi atvykti per vieną valandą.
„Atvykę pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes, bendravo su šuns savininku ir apžiūrėjo gyvūną. Tuo metu vizualiai matomų sužalojimų ar smurto požymių nepastebėta, voljere buvo vandens ir maisto“, – komentavo J. Samorokovskaja.
Pasak jos, pareigūnai situaciją vertino pagal įvykio vietoje nustatytas aplinkybes ir savo kompetenciją. Veterinarijos specialistai šuns būklę vertino kitą dieną, todėl pirmojo apsilankymo metu veterinarinis gyvūno sveikatos būklės vertinimas nebuvo atliktas.
Policijos atstovė pabrėžė, kad kiekvienas pranešimas vertinamas individualiai, atsižvelgiant į gautą informaciją, įvykio vietoje nustatytas aplinkybes, galimus teisės pažeidimo požymius ir gyvūnui galinčią kilti grėsmę.
„Policijos pareigūnai pagal savo kompetenciją imasi veiksmų galimiems teisės pažeidimams nustatyti ir užkardyti, o gyvūno sveikatos būklę bei veterinarinės pagalbos poreikį vertina veterinarijos specialistai“, – teigė J. Samorokovskaja.
GGI atstovai anksčiau teigė, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai nusprendė, jog šuo turi maisto, o dėl kitų problemų reikėtų kreiptis į gyvūnų prieglaudas arba bandyti įtikinti šeimininką pasirūpinti augintiniu.
Policijos atstovės teigimu, turimais duomenimis, pareigūnai įvykio vietoje aiškinosi aplinkybes, bendravo su šuns savininku ir apžiūrėjo gyvūną. Vis dėlto GGI nurodomas pareigūnų pasisakymų turinys šiuo metu nėra patvirtintas.
„Įvykio aplinkybės tikslinamos, todėl išsamesnis konkrečių pareigūnų veiksmų ir pasisakymų vertinimas bus galimas įvertinus visą turimą informaciją“, – nurodė J. Samorokovskaja.
Policijos duomenimis, spalio 8 d. apie 13.41 val. į pareigūnus kreipėsi VMVT darbuotoja. Ji informavo, kad negali patekti į privataus namo kiemą apžiūrėti šuns.
Vėliau darbuotoja policijos pareigūnų iškvietimą atšaukė ir pranešė, kad policijos pagalba nebereikalinga, nes į kiemą įleido atvykęs vyras, besirūpinantis šuns priežiūra.
Policija nurodo, kad įvykio aplinkybės šiuo metu tikslinamos. Galutinės išvados dėl galimų teisės pažeidimų ir pareigūnų veiksmų bus daromos įvertinus visą surinktą informaciją.