Naujas tyrimas atskleidė, kodėl katės laižo viena kitą – tai ne visada meilės ženklas

Lrytas.lt
Ilgą laiką buvo manoma, kad katės laižo ir prausia viena kitą norėdamos parodyti prieraišumą bei padėti išvalyti sunkiai pasiekiamas kūno vietas. Tačiau, pasirodo, taip yra ne visada.
Naujas tyrimas atskleidė, kodėl katės laižo viena kitą – tai ne visada meilės ženklas.
Daugiau nuotraukų (1)
Naujame tyrime, paskelbtame moksliniame žurnale „Applied Animal Behaviour Science“, teigiama, kad kartais katės viena kitą laižo ne iš draugiškumo, o norėdamos suerzinti ar išprovokuoti.
Abipusis kačių prausimas, vadinamas alogrumingu (angl. allogrooming), būdingas daugeliui gyvūnų rūšių. Dažniausiai laižomos tos kūno vietos, kurių gyvūnui pačiam sunku pasiekti, pavyzdžiui, kaklas ar nugara.
Tačiau pagrindinė tyrimo autorė, Belgijos Gento universiteto kačių elgsenos tyrėja Morgane Van Belle, pastebėjo įdomų dėsningumą stebėdama savo kates Fabio ir Giovanni, kurios dažnai varžydavosi dėl mėgstamos vietos snausti saulėje.
„Alogrumingas paprastai laikomas draugišku elgesiu, – žurnalui „People“ sakė M. Van Belle. – Tačiau stebėdama savo kates pamačiau, kad kartais jis visai nebuvo draugiškas. Būtent šis smalsumas ir paskatino atlikti tyrimą.“
Ji pateikė pavyzdį: „Viena mano katė gulėdavo prie lango, o kita prieidavo ir pradėdavo laižyti jai kaklą. Netrukus po to sekdavo kandžiojimasis, o pirmoji katė pasitraukdavo nuo lango.“
Tuomet laižiusi katė užimdavo jos vietą.
Siekdama išsiaiškinti, ar toks elgesys būdingas ir kitoms katėms, M. Van Belle į tyrimą įtraukė 53 namų ūkius iš įvairių Europos šalių, kuriuose gyveno po dvi ar daugiau kačių. Šių namų šeimininkų buvo paprašyta atsiųsti vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas augintinių bendravimas.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kai kuriais atvejais kačių tarpusavio prausimas priminė savotišką patyčių ar dominavimo formą.
Dalyje vaizdo įrašų katės elgėsi taip, kaip ir buvo tikėtasi – laižė viena kitai galvą, kaklą ar ausis, atkartojo viena kitos kūno padėtį, glaudėsi arba ramiai sėdėjo greta.
Tačiau kituose įrašuose laižymas tapdavo konflikto pradžia. Tokiais atvejais kačių kūno kalba ir laikysena skyrėsi, o laižoma katė rodė streso požymius – įsitempusi spoksodavo, garsiai miaukdavo, mosuodavo letena ar laižydavo lūpas.
Mokslininkų teigimu, laižymas gali būti būdas parodyti nepasitenkinimą ir išvengti tiesioginės kovos – panašiai kaip įdėmus spoksojimas.
„Man tai rodo, kad katės konfliktus sprendžia gana elegantiškai“, – laikraščiui „The New York Times“ sakė M. Van Belle. „Jos galėtų tiesiog prieiti ir trenkti kitai katei letena per snukį, kad ši pasitrauktų nuo užimtos antklodės. Tačiau vietoj to pirmiausia ją šiek tiek palaižo, tarsi apsuka aplink pirštą. Katės turi labai subtilių konfliktų sprendimo būdų. Mano manymu, tai rodo jų sumanumą ir gebėjimą lanksčiai prisitaikyti, o ne tai, kad jos tiesiog elgiasi piktavališkai.“
Parengta pagal „People“.
tyrimasKatėkatinai
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.