Gyvūnų prieglaudos košmaras: išmetę mirštantį, paprašo jauno ir sveiko

Šie metai gyvūnų globos tarnybai „SOS gyvūnai“ įsimins ilgam: nuo 5 iki 10 skambučių per dieną su prašymais priimti jau niekam nereikalingą keturkojį ir vien per 2012 metus dvigubai išaugęs globotinių skaičius. Tokios masinės augintinių atsikratymo bangos per septynerius prieglaudos gyvavimo metus vadovei Ilonai Reklaitytei-Mezencevai matyti dar neteko. Kaip portalui lrytas.lt pasakojo vadovė, pagrindinis augintinių atsikratymo motyvas – emigracija bei atsakomybės stoka.

Globos namuose saugų prieglobstį randa ištikimiausi žmogaus draugai.<br>D. Umbrasas
Globos namuose saugų prieglobstį randa ištikimiausi žmogaus draugai.<br>D. Umbrasas
Daugiau nuotraukų (1)

Šarūnas Meškys

Jan 24, 2013, 5:35 PM, atnaujinta Mar 13, 2018, 7:50 AM

Niūrią ir darganotą lapkričio dieną portalui lrytas.lt apsilankius Vilniaus pašonėje įsikūrusioje gyvūnų globos tarnyboje, vadovė Ilona pasikvietė į elektriniu radiatoriumi šildomą vagonėlį. Čia laikomi jauniausi ir silpniausi prieglaudos gyventojai.

Išmeta kaip daiktą

Kasdien su neatsakingais gyvūnų augintojais susidurianti moteris prabilo, kad vis dažniau į gyvūnų prieglaudas pasibeldžia neatsakingi ir gerumo keturkojams stokojantys žmonės. Jie dešimtmetį augintą ištikimą draugą atveža pakeisti nauju - kaip seną televizorių, skalbimo mašiną ar automobilį. „Seną bei ligotą nori palikti mums ir kartu prašo jauno bei sveiko šunelio. Tokiems šeimininkams nė žodžio nepratariame. Tik niekam nebereikalingą šunį priglaudžiame“, - liūdnu balsu kalbėjo Ilona.

Dar prieš kelerius metus augintiniais atsikratyti panorėdavusiems žmonėms prieglaudos savanoriai bandydavo moralizuoti, tačiau tai nedavė jokios naudos. Augintinius jie vis tiek palikdavo. O ir baisių žodžių negailėdavo, apšaukdavo ar pagrasindavo šuns gyvybe, jei nepriims globoti.

„Dabar, jei matome, kad žmogus padorus, pabandome tik perkalbėti ir įtikinti, kad neskubėtų atsikratyti savo draugo“, - pasakojo vadovė. Pasitaiko tokių, kurie prisiminę gražias akimirkas apsipila ašaromis, apkabina savo augintinį ir drauge pasuka namų link.

Tačiau didžioji dauguma augintiniais atsikratančių žmonių - emigruoti susiruošę asmenys, kurių perkalbėti jau neįmanoma. „Gerai, kad išvykti planuojantys žmonės savo augintinius bent jau į globos namus atneša, o ne į gatvę paleidžia“, - sakė Ilona.

Kiti savo keturkojais šeimos nariais atsikrato dėl nepaklusnumo ar alergijos susilaukus šeimos pagausėjimo. „Pasitaiko ir tokių, kurie išmeta augintinį į gatvę vien dėl to, kad keturkojis šeimos narys neiškenčia ir savo gamtinius reikalus atlieka namuose“, - stebėjosi moteris.

Pasak Ilonos, globos namuose prieglobstį randa ir likimo nuskriausti keturkojai, vienišiais tapę dėl šeimininkų mirties: „Būna, kad paskambina rūpestingi ir neabejingi žmonės, kurie praneša apie mirusio kaimyno sodyboje prie būdos paliktą vargšiuką.“

Prieglaudos vadovei druskos ant žaizdos kaskart paberia neatsakingi gyvūnų veisėjai, kurie tiki, kad nereikia kištis į gamtos reikalus, ir lengva ranka leidžia savo augintiniams daugintis. „Jų manymu, nereikia gyvūnų nei kastruoti, nei sterilizuoti. O palikuonimis vėliau reikia pasirūpinti globos tarnyboms“, - piktinosi I. Reklaitytė-Mezuceva.

Beglobių prašo jaunimas

Anot prieglaudos vadovės, itin dažnai keturkojo draugo ieško jaunimas, atvykęs į sostinę iš mažesnių miestų ar miestelių. Neretai šunelio ar katinėlio prašo ir savo būstą įsigijusios jaunos šeimos. „Nenuostabu, kad veisliniai šunys prieglaudoje ilgai neužsibūna, tačiau jaunuoliai ieško ir mišrūnų“, - sakė Ilona. Kaip jau įprasta, populiariausi – pūkuoti ir žaismingi, vos kelių mėnesių šuneliai.

Kad ir kaip skaudu bebūtų, bet jaunystės kultas egzistuoja ir prieglaudos teritorijoje. Vyresni ar ligoti globos namų gyventojai nėra tokie populiarūs. Ne vienas čia saugiai pasitiko gyvenimo saulėlydį ir sulaukė gyvenimo pabaigos taip ir nepajutęs tikrų namų šilumos.

„Žinoma, pasitaiko ir tokių žmonių, kurie išdrįsta priglausti ir 7 ar 10 metų keturkojį. Širdis iš džiaugsmo plyšta, kai radęs naujus namus šunelis savo gyvenimo pabaigoje gali pajusti ilgai lauktą meilę, sotumo jausmą ir šilumą“, - pasakojo vadovė. Į namus beglobį priėmę naujieji šeimininkai visuomet pasidalija smagiausiomis akimirkomis atsiųsdami nuotraukas.

Kaskart, kai žmonės teiraujasi augintinio, globos tarnybos savanoriai mielai pristato kiekvieno gyvūnėlio charakterio bruožą. Taip naujieji šeimininkai gali išsirinkti sau tinkamiausią keturkojį. Per septynerius metus Ilona puikiai susipažino su kiekvieno globotinio charakteriu. Globos namų darbuotojai kas dieną juos maitina ir prižiūri kaip savo vaikus.

Ilgus metus dirbdama su mišrūnais Ilona pastebėjo, kad tokie keturkojai daug atsparesni ligoms nei veisliniai. „Vienas iš didžiausių mišrūno privalumų – tikimybė, kad pas veterinarijos gydytoją lankysitės retai“, - sakė prieglaudos vadovė. Anot jos, derėtų nepamiršti, kad gavęs naujus namus keturkojis visuomet bus dėkingas ir laimingas.

4500 Lt.

Tiek gyvūnų globos namams reikia per mėnesį tam, kad galėtų pamaitinti globotinius, susimokėtų už elektrą, kuria šildomi vagonėliai, parvežtų ir surastų paklydėlius, paskiepytų ir suteiktų jiems pirmąją pagalbą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl darbo imigrantai svarbūs Lietuvos ekonomikai?
Gyvai
Gyvai: Silvester Belt išlydėjimas į „Euroviziją“