8,5 metų Labradoro retriveris Kongo šeimoje atsirado prieš 1,5 metų. Iki tol 7 metus Labradorė Lėja namuose karaliavo viena (na, tiesą sakant, su katinu Semu).
Draugės Giedrės giminaičių šeima, kuri augino Kongo 7 metus, išsikraustė iš Lietuvos, tačiau, deja, dėl kažkokių priežasčių Kongo vietos naujoje šalyje ir naujuose namuose neatsirado. Tuomet Giedrė ir pasiūlė paimti Kongo į savuosius. Iš pradžių ši mintis buvo atmesta, nes namie jau buvo šuo ir katinas.
Tačiau gavus Kongo nuotraukas, nebuvo galima nepastebėti jo panašumo su Lėja ir staiga gimė mintis: gal jie giminės? Paprašius kilmės dokumentų, paaiškėjo, kad Kongo yra pats tikriausias Lėjos brolis – tas pas veislynas, tie patys tėvai, ta pati gimimo data. Tuomet mintis priglausti Kongo nebeatrodė tokia neprotinga. Tai pasirodė kaip tam tikras ženklas (reikia turėti omenyje, kad jie gimė veislyne Klaipėdos rajone, Lėja gyveno Vilniuje, o Kongo Panevėžyje).
Galiausiai lemiamą sprendimą leidome priimti pačiai Lėjai. Nors ji yra taiki ir labai miela, bet linkusi dominuoti ir ne su visais šunimis jai įdomu bendrauti, todėl nuvažiavome pas Kongo įsitikinti, kad jie gerai sutars. Lėjai Kongo nuo to susitikimo tiko ir patiko. Taip pat ir Lėja Kongui tapo artima ir mylima. Nors adaptacijos laikotarpis vis tiek šioks toks buvo.
Lėja turėjo išmokti dalintis dėmesiu ir lova, o Kongo turėjo priprasti ne tik prie naujų namų, žmonių, pasivaikščiojimų vietų, rutinos, maisto ir t. t., bet, maža to, po 7 metų teko apsigyventi po vienu stogu su katinu! Tačiau šiandien Lėja su Kongo ne tik kartu gyvena ir dalinasi dėmesiu, maistu, pasivaikščiojimais, žaislais ir t. t., bet tapo absoliučiais dvyniais – ne tik vienodai miega, bėga ar ėda, bet perėmė ir vienas kito šunybes bei meilybes.
Sprendimas pasiimti Kongo buvo pats geriausias!
Daugiau skaitykite Nebrisius.lt
