Pagalvojau, kad tai iš namų pabėgęs katinas, nufotografavau jį ir nuotrauką įdėjau į keletą grupių feisbuke, kur žmonės ieško dingusių gyvūnų. Tačiau niekas neatsiliepė.
Po poros dienų, man beeinant į darbą, tas pats katinas vėl prie manęs priėjo. Teko atiduoti jam dalį savo pietų.
Negalėjau jo pasiimti čia ir dabar, nes jau vėlavau, be to, namie nebuvo nieko, ko reikia katinui. Nusprendžiau priglausti jį iš karto, kai pamatysiu kitą kartą. Kelias dienas iš eilės vakarais ieškojau katino aplinkiniuose kiemuose, po stovinčiais automobiliais, bet nieko nepavyko rasti. Praradau viltį...
Praėjo dar kelios dienos ir mano vaikinas kaip tik buvo namuose. Jis trumpam išėjo į parduotuvę ir po kurio laiko gavau žinutę apie tai, kad mano katinas miega ant suoliuko prie laiptinės. Greitai išėjau iš namų ir pamačiau ant suoliuko snaudžiantį katiną, kurio ieškojau tiek dienų. Po akimirkos murklys atsidūrė mano rankose ir taip pakliuvo į savo naujus namus.
Daugiau skaitykite NeBrisius.lt
