Susirgus ir išėjus mūsų senajai katei Pupai, buvau apsisprendusi – daugiau jokių katinų. Bet praėjus kuriam laikui, atslūgus emocijoms, pajutau, kad namuose trūksta gyvūno. Po truputį pradėjau naršyti prieglaudų svetaines. Apsvarsčiau, ar tikrai esu pasiruošus šiam žingsniui. Ieškojau jau pagyvenusio katino, nenorėjau jaunų kačiukų dėl jų neramaus būdo ir išdaigų. Vienoje iš prieglaudų aptikusi nuostabaus grožio katino nuotraukas, susisiekiau su globėju. Ilgai bendravome telefonu, buvo daug klausimų, bijojau, kad suaugęs katinas, patyręs nelengvus išgyvenimus, gali būti agresyvus.
Gyvenęs nemažoje katinų kompanijoje, jis buvo skriaudžiamas ir engiamas savo gentainių. Sužinojau, kad jauna pora buvo jį priglaudusi, bet po mėnesio grąžino į prieglaudą, tai dar labiau sustiprino mano abejones. Su prieglauda sutarėme, kad jei katinas su vaiku elgsis agresyviai, kaip bebūtų gaila, katiną turėsime grąžinti. Širdyje labai tikėjausi, kad to neprireiks, nesinorėjo dar kartą traumuoti gyvūno. Taip mūsų namuose atsirado Morfėjus. Lygiai prieš metus – vasario 16-ąją.
V, Graužinytės nuotr.
Atvažiavo su savo penkerių metų gyvenimo istorija ir tuo metu buvo vardu Liūtukas. Visą dieną praleido pasislėpęs, buvo labai baikštus, nieko nenorėjo prisileisti. Iš slėptuvės išlindo, tik kai namiškiai sugulė miegoti ir namie užgeso šviesos. Tą naktį sugebėjo ir keptuvę paskraidinti, prikeldamas visus iš miego. Kitą dieną įveikusi savo baimę, ignoruodama jo šnypštimą, sugebėjau jį paimti į rankas. Nuo tada ir prasidėjo mūsų draugystė. Grįžus iš darbo ir prisėdus ant sofos, katinas visada atsiranda šalia. Baimę po truputį pradėjo keisti pasitikėjimas. Į ankstesnįjį vardą katinas nereagavo, todėl norėjosi jį pakeisti ir pradėti viską nuo nulio.
V, Graužinytės nuotr.
Prasidėjo vardo paieškos. Kadangi pirmąsias savaites naujasis namų gyventojas labai daug miegojo, gavo atitinkamą ir vardą – Morfėjus graikų mitologijoje yra miego ir sapnų dievas. Dukters Morfėjus gal pusmetį šalinosi, bet supratęs, kad ji nekelia jokios grėsmės, dabar jau nebebijo ir jos. Rytais prie dukters lovos Morfėjus dažnai atneša savo žaislinę pelę. Leidžiasi glostomas, kartais gal kiek ir per stipriai jos sugriebiamas. Jei įgrysta dėmesys, pats pasišalina, niekada nesidrasko.
Visos mano baimės subliuško. Gera buvo stebėti, kaip laikui bėgant katinas keičiasi, pradeda atsipalaiduoti, nebereaguoti į staigius, netikėtus garsus. Su svečiais elgiasi draugiškai, įsitaiso šalia ant sofos, leidžiasi glostomas. Tikras svajonių katinas. Įsitikinau, kad priglaustas gyvūnas meilę šeimininkui atiduoda šimteriopai. Nebuvo nė akimirkos, kad pasigailėčiau savo sprendimo.
Daugiau skaitykite NeBrisius.lt