Mano draugė, ištikima palydovė, atlaidi vaikų kompanjonė prieš du metus atkeliavo į mūsų namus iš “Grindos”. Peržvelgus daugybę nuotraukų, akį patraukė ši gražuolė. Kadangi norėjome jauno šuniuko, nieko nesvarstę nuvažiavome į prieglaudą. Aš likau prie vartų, nes man per skaudu eiti per vilties nepraradusių žvilgsnių virtinę, atsukti jiems nugarą. Vyras išnešė pūkuotą kamuoliuką – tokios akimirkos gyvenime neįmanoma pamiršti. Išrinkti vardą buvo sudėtinga, nes visi šeimos nariai siūlė skirtingus variantus, bet galiausiai ši gražuolė tapo Mėta.
Ji be galo graži, todėl dažnai gatvėje sulaukia komplimentų. Ypač dėmesio verta Mėtos uodega. Mėta – šeimos narys, atnešęs į mūsų gyvenimą begalę džiaugsmo, nuoširdaus bendravimo.
Daugiau skaitykite NeBrisius.lt