Kai nusprendėme su vyru persikraustyti į Kiprą, net nebuvo tokios minties Looney palikti kažkam kitam, nes ši katytė su charakteriu ir ne visus žmones pripažįsta. Taigi vėl atnaujinome skiepus, pasą ir atsigabenome ją kartu. Iš pradžių, aišku, buvo visko. Suaugusi (jai jau buvo kokie 5 metai) ir pripratusi prie ramaus gyvenimo bute katė staiga perkeliama į namą su veranda ir žemės sklypeliu – patikėkite, ėjome ir ji, ir mes iš proto…
Net įsigijome daviklį, kurį prikabinome prie antkaklio, kad galėtume Looney rasti, nes ji norėjo susipažinti su nauja aplinka, o paskui sutikusi kitus katinus bijodavo grįžti namo. Yra tekę ir naktį su žibintuvėliais, lyjant jos ieškoti po apylinkes. O kai suprato, kad lauke pilna pavojų ir priešų, nebegalėjo su savo nerimu susitvarkyti – pasidarė agresyvi ir pradėjo žymėti teritoriją. Mums labai padėjo vietinės veterinarės patarimas įsigyti feromoninį purškiklį, kuris jungiasi į elektros lizdą. Purškiami feromonai veikia raminančiai, bet gyvūnas nevaikšto apsvaigęs kaip nuo vaistų.
Taigi, kaip supratote, buvo visko: ir juoko, ir ašarų, ir neramių naktų bei pykčio, bet savo augintinės nekeisčiau į nieką. Ir tikrai nei aš, nei vyras nė minutei nesame pagalvoję, kad galėtume Looney perleisti naujiems šeimininkams. Įsigijai gyvūną – tai tavo atsakomybė ir turi rūpintis!
Daugiau skaitykite NeBrisius.lt
