Po kiek daugiau nei dviejų valandų šuns atsiimti į prieglaudą atvyko vyro mama. Tik nuvykusi ji sužinojo, kad šunį atgauti galės tik susimokėjusi už paslaugas. „Jai liepė pildyti anketą ir turėjo susimokėti 50 eurų už tas kelias valandas. Mano mama tokių pinigų neturėjo. Jai niekas nepaaiškino, net už ką susimokėti reikia“, – skundėsi kaunietis.
Anot Tado, supratusi, kad šuns neatgaus, mama išėjo iš „Nuaro“ ir pasiėmė anketą.
„Darbuotojai pradėjo grasinti, kad iškvies policiją už šuns nepriežiūrą ir už tai, kad neva mano mama apstumdė darbuotoją“, – tikino vyras.
Kaunietis pats ėmė aiškintis situaciją. Pasirodo, 50 eurų buvo reikalaujama už nakvynę, maistą bei veterinarines paslaugas – poodinę mikroschemą ir vakcinaciją.
„Tačiau jokia paslauga tą sekmadienio vakarą dar nebuvo atlikta, o jau buvo prašoma 50 eurų. Jei būtume sumokėję iš karto, niekas nieko ir nebūtų daręs. Kai kitą dieną pareikalavau sąskaitos, jau buvo išrašyta ta pati suma, tačiau tik už nakvynę savaitgaliais ir priežiūrą darbo dienomis“, – teigė T. Brazinskis.
Pirmadienį savo augintinį savininkas atgavo jau sumokėjęs 65 eurus už įvairias „Nuaro“ atliktas paslaugas, kurių jis niekada neprašė atlikti. „Priėmėme sprendimą sumokėti pinigus, nes neaišku, ką jie tam šuniui ten daro. Juk ant manęs išlieti savo pykčio negali“, – sakė vyras.
Anot jo, išrašytoje sąskaitoje nebuvo išskirstyta, kiek kokia paslauga kainavo.
Paaiškino, už ką tenka susimokėti
Kaip teigė Kauno miesto savivaldybės samdomos įstaigos „Nuaras“ veterinarijos gydytoja Rūta Mikėnienė, remiantis įstatymu, paslaugos už gyvūno viešnagę prieglaudoje yra mokamos, jei gyvūnas turi šeimininkus.
„Šeimininkai turi susimokėti už viešnagę prieglaudoje, už ženklinimą poodine mikroschema, jei gyvūnas neženklinas, registravimą bei privalomą vakcinaciją. Pagal įstatymą negalime atiduoti neženklinto gyvūno šeimininkams, taip pat privalome ir vakcinuoti“, – teigė „Nuaro“ atstovė R. Mikėnienė.
Anot jos, paros kaina už gyvūno viešnagę – 10 eurų (už priėmimą savaitgaliais ir naktimis gali būti taikomas didesnis įkainis), poodinės mikroschemos įstatymas ir registravimas – 25 eurai, vakcinacija – 15 eurų.
Tačiau kokią sumą pinigų susimokėti teks atsiimant dingusį gyvūną išanksto sužinoti tik paskambinus telefonu arba atvykus į „Nuarą“, mat įkainiai viešai internete neskelbiami.
Pasipiktino šeimininkės elgesiu
Veterinarijos gydytoja teigė, kad moteris, kuri atvyko atsiimti šuns, elgėsi agresyviai, apstumdė prieglaudos darbuotoją ir pavogė įmonės dokumentą. „Jei žmogus nori sužinoti gyvūno atsiėmimo sąlygas, reikia šnekėtis, o ne rodyti agresiją. Viskas yra nufilmuota. Buvo iškviesta policija ir vyksta tyrimas“, – aiškino R. Mikėnienė.
Nors gyvūnų kontrolės įstaiga „Nuaras“ yra finansuojama savivaldybės, ne visos paslaugos yra nemokamos.
„Savininkai, už suteiktas paslaugas jų gyvūnui turi susimokėti. Niekas nedirba už dyką“, – tikino „Nuaro“ atstovė.
Savivaldybė perka tik kai kurias paslaugas
Kauno miesto savivaldybės administracijos ryšių su visuomene skyriaus vedėja Aušra Kriaučiūnaitė – Partikienė teigė, kad UAB „Nuaras“ nėra savivaldybės išlaikoma įstaiga ir veiklą vykdo kaip uždara akcinė bendrovė.
„Atsiimdami gyvūną šeimininkai ir gyvūną išlaikęs asmuo turi vadovautis Civilinio kodeksu (4.61 straipsnio 63 dalimi): „Jeigu bepriežiūrių ir priklydusių … smulkiųjų gyvūnų savininkas paaiškėja per dvi savaites nuo jų perdavimo išlaikyti ir naudotis dienos, gyvūnas grąžinamas savininkui. Šis privalo atlyginti išlaikiusiam gyvūną asmeniui visas išlaikymo išlaidas“.
Radus pasiklydusį gyvūną, gyventojai gali kviesti bet kurią gyvūnų globos tarnybą, tačiau informuojama, kad Kauno savivaldybė yra pasirašiusi sutartį su bendrove „Nuaras” „Dėl bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų gaudymo, paėmimo iš gyventojų, karantinavimo, eutanazijos, pristatymo utilizuoti ir laikinos globos Kaune paslaugų”.
Paslaugų, kurias Kauno miesto savivaldybė perka iš UAB „Nuaras“ įkainiai yra nustatyti sutartyje ir taikomi atsiskaitymui už savivaldybei suteiktas paslaugas. Apie įkainių dydžius, kurie nėra minėtos sutarties objektas, savivaldybė informacijos neturi.
Kauno miesto savivaldybė UAB „Nuaras” apmoka už paslaugas, teikiamas pagal sudarytą sutartį t.y.: nugaišusių ar po eutanazijos bešeimininkių, bepriežiūrių ir laukinių gyvūnų pristatymas į utilizavimo įmonę; gyvūnų paėmimas iš namų; gyvūnų gaudymas; gyvūnų paėmimas iš namų po darbo, išeiginėmis bei šventinėmis dienomis; gyvūnų gaudymas po darbo, išeiginėmis bei šventinėmis dienomis; vieno gyvūno karantinavimas; vieno gyvūno laikymas; gyvūno eutanazija; kritusių, viešose vietose partrenktų gyvūnų (lavonų) surinkimas; gyvūno ženklinimas mikroschema“ , – laiške portalui lrytas.lt savo poziciją išdėstė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius.
Į nepavydėtiną situaciją gali pakliūti bet kas
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė portalui lrytas.lt teigė, kad toks traktavimas iškreipia visą paslaugos esmę ir įstumia gyuventojus į nepavydėtinas situacijas.
„Įsivaizduokime realią situaciją, kai gyventojas, pamatęs gatvėje klajojantį gyvūną, iškviečia „Nuarą“, kuris turėtų atvykti pagal sutartį su savivaldybę. „Nuaras” paima tuo metu bešeimininkį gyvūną (kurio savininkas tuo metu nežinomas – tuo metu jis laikomas bešeimininkiu). Parsiveža jį į savo prieglaudą ir globoja 14 dienų, sudarant galimybę savininkui jį surasti. T.y. atlieka savivaldybės perkamą paslaugą už tam tikrą įkainį – paėmimo, laikinos globos.
Tarkime, po 5 dienų atsiranda savininkas, kuris nori atsiimti gyvūną. Šiuo atveju gyvūnas iš bešeimininkio tampa bepriežiūriu, nes savininkas jau nustatytas.
Pagal tokį išaiškinimą savininkas jau pats turi sumokėti UAB „Nuaras“ už gyvūno iš gatvės paėmimo paslaugą ir 5 dienų laikiną globą, nes tai jau ne savivaldybės paslauga, o UAB „Nuaras“ privati paslauga. Tokiu atveju UAB „Nuaras“ gali priskaičiuoti kokią nori sumą“, – aiškino B. Kymantaitė.
Anot jos, tai nėra normalu, nes gyventojas, pamatęs gyvūną, iškviečia savivaldybės paslaugą vykdančią įmonę, o ne privačią įmonę. Todėl ir asmuo, kuris atsiima gyvūną iš „Nuaro“, neatsiima jo iš privačios įmonės. Dėl to ir atsiskaityti už paslaugas turi su savivaldybe, o ne su „Nuaru“.
„Priešingu atveju savivaldybės perkamos paslaugos tik sudaro prielaidą privačiai įmonei pinigautis gyventojų sąskaitą – skelbiama, kad gyventojai, pamatę pasiklydusį gyvūną gali kviesti „Nuarą, nes neva atliekama savivaldybės paslauga. Gyventojai tai ir daro, o gyvūnų savininkai turi susimokėti už UAB „Nuaras“ susigalvotus įkainius. Kodėl tuomet neskelbiama, kad galima kviesti prieglaudas „Lesė“ ar „Penkta koja“, kurios irgi gali paimti gyvūną ir vėliau atiduoti savininkui už savo susigalvotus įkainius?“ , – klausė B. Kymantaitė.
