„Net neįsivaizduoju, nuo ko pradėti. Belstis į sąžinę tiems, pas kuriuos jos nelikę? O gal tiesiog atsisėsti ir išsiverkti?
Skambutis buvo lyg smūgis į paširdžius. Neprisistačiusi jauna moteris virpančiu balsu kvietėsi pagalbos: „Prie namų, konteineryje – šuo, turbūt senas, beveik nejuda...“ Mūsų savanoriai „Klajūno“ automobiliu išvykę į Jonavos „VetPet“. Kiti savanoriai dar darbuose. Skubiai ieškau transporto. Atsiliepia vyrukas, vardu Tomas. Skubame į vietą. Mus pasitinka skambinusi moteris Asta.
Kokie nuožmogos gyvena tarp mūsų? Šiukšlių konteineryje, kaip moteris ir sakė, šuo. Ant dvokiančių atliekų guli leisgyvis šunelis. Nedidelio ūgio. Beveik nejuda. Net neinkščia.
Pasiekti niekaip nepavyksta. Verčiam konteinerį. Pats jis čia tikrai neįlipo. Šuo nedidelio ūgio, trumpomis kojomis, vos kvėpuoja. Iš ant šono apversto konteinerio paimu nejudantį šuns kūnelį. Gyvas, bet gęsta akyse. Paguldžiusi mašinoje paglostau ir pastebiu kažką keisto – nuo kaklo nutįsusį sintetinės virvės galą. Apčiupinėjus kaklą paaiškėja ir dusimo priežastis – aplink kaklą tris kartus apsukta plona, bet labai stipri virvė. Užveržta taip, kad nėra kur net nago užkišti.
Visa laimė, kad mašinoje yra peilis. Nedidukas, bet aštrus. Šiaip ne taip pavyksta užkišti peilio smaigalį už špagato ir nupjauti. Akyse vyksta stebuklas – šunelis įkvepia, iš keturkojo akyčių išrieda ašaros. Ar esate matę verkiantį šunį? Atsikvepiam ir mes – gyvens. Suspėjom. Skubame pas veterinarus. „Ukvaistos“ veteterinarijos gydytoja apžiūrėjo šunelį. Tai – kalytė. Jaunutė, dar net nesulaukusi metų. Matyti, kad turėjusi šeimininkus, nes rubuiliukė, nesulysusi. Akytėse siaubingos kraujosruvos. Nežinia, ar tai smaugimo pasekmė, ar ji dar buvo ir stipriai sumušta. Nuo smaugimo pažeista trachėja. Godžiai lakė vandenį, springdama, per skausmą, bet ji taip ištroškusi...
Kalytė išsigandusi, bet apdovanoja mane atsargiu bučiniu... Negaliu sulaikyti ašarų... Pavadinome ją Fortūna.
Didžiausia padėka veterinarijos gydytojai Redai Šniokaitei. Nors „Ukvaista“ neturi stacionaro, bet ji mielai sutiko paimti kalytę porai dienų pas save, stebėti, kad neišlįstų dar kokie blogumai... Prašome Ukmergės gyventojus įsižiūrėti į šią šunytę. Gal esate matę. Gal žinote, kur ir su kuo ji gyveno. Gal Vilkmergėlės gatvės gyventojai tądien pastebėjo kažką įtartino, gal matė, kas galėjo taip pasielgti. Kas tas nuožmoga, kuriam pakilo ranka taip išsityčioti iš nekalto gyvūno? Mums svarbi bet kokia informacija. Tai nusikaltimas prieš gyvūną ir tas, kuris taip pasielgė, neturi teisės likti nenubaustas“, – rašė prieglaudos „Klajūnas“ savanorė.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsniu, tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
Norintys padėti organizacijai gelbėti žmonių ir likimo nuskriaustus gyvūnus, galite paremti „Klajūną“.
VŠĮ „KLAJŪNAS“ Įm. Kodas 304173981 Vilkmergės g. Nr.22A; Antakalnio III km., Pivonijos sen., Ukmergės raj. Savivald. SWEDBANK: LT06 7300 0101 4589 1634 SWIFT: HABALT22 Paypall: vsiklajunas@gmail.com
