„Takio atskirai, o paskui ir mūsų kartu, kelionė nebuvo lengva. Auginame bailų, reaktyvų ir jau pagyvenusį šunį, kurį iš „SOS gyvūnų“ priglaudėme prieš 4 metus, o jam šiuo metu yra apie 8 – 10 metų. Kad jo gyvenimas ne rožėmis klotas, supratome iš jo didžiulio bailumo ir nepasitikėjimo nei vienu žmogumi.
Pirmą kontaktą užmegzti prireikė trijų dienų, o po to prasidėjo pratinimasis prie baisiojo žmonių pasaulio, kur krentantis lapas, pravažiuojantis automobilis atrodydavo tokie baisūs, kad Takis krisdavo ant žemės ir drebėdavo. Pakilti dažnai išdrįsdavo tik po pusvalandžio ir tada jokių pasivaikščiojimų, bet greit slėptis, link namų. Šalia vyrų visai neišbūdavo, o net ir pati jį vedžiodama turėjau vengti rankų pakėlimo ar bet kokio staigesnio judesio, kad nebaigtume pasivaikščiojimo šalikelėje, drebėdami.
Pirmieji metai buvo labai sunkūs, pilni abejonių ir „duobių“, tačiau per juos mes pradėjome ir labai daug mokytis vieni apie kitus. Takis – kad ranka maitina ir glosto ir nieko baisaus, jei kartais ji pakyla aukščiau, na, o mes, kad jis tikrai protingas šuo. Būdamas jau senjoras, naujas komandas mokosi itin greitai ir labai noriai, užsipainiojęs pavadį, jį pats atsipainioja, žaislai, kuriuos reikia pergudrauti ir ištraukti maistą, neatlaiko nei kelių minučių. Laikui bėgant atsirado ryšys ir pradėjome paleisti jį miškuose.
O čia ir paaiškėjo, kad giliai širdyje mūsų šuo – juodasis vilkas, gamtoje nejaučiantis jokio streso, o tik daug kvapų ir begalinę laisvę. Tai ir šiandien yra viena iš geriausių baimės prevencijų. Vienas iš įdomiausių žaidimų irgi yra miške. Žaidžiame slėpynes, kai Takis dingsta iš mano matomumo ribų, stengiuosi pasislėpti ir aš, kuo giliau, tik, kad ir kur beįlįsčiau, jis mane vis tiek greitai randa.
Šiandien, po 4 metų, kai žmonėms jį pristatau kaip bailį, dažnas į mane pažiūri kaip į keistuolę. Tie žvilgsniai yra aukso vertės, nes žinau, kaip mano šuo pasikeitė.
Takis nori pasinaudoti proga ir šia žvaigždžių valanda bei paskatinti būsimus beglobių šeimininkus atkreipti dėmesį ir į vyresnio amžiaus ar bailesnius šunis. O namie auginantiems bailiukus linki kantrybės, atkaklumo ir nekreipti dėmesio į pralaimėjimus, ilgainiui jų bus mažiau ir jų vietą pakeis laimėjimai, o gal net ir šypsena į objektyvą.“
