Šiandien gyvename bute su dviem nuostabiais šuneliais – Tobiu ir Rita. Tobį „įsivaikinome“ iš „Penktos kojos“. Važiavome į prieglaudą nedidelio, senyvo amžiaus, kreivų dantų šunelio. Tokio tuo metu nebuvo, tačiau prieglaudos darbuotoja labai gyrė Tobį ir žavėjosi jo žmogiškomis akimis. Prieš prieglaudą Tobis turėjo senyvo amžiaus šeimininką, bet jis numirė ir tada šuo buvo atiduotas į prieglaudą.
Tobis mums patiko, nors ir buvo kiek jaunesnis (7 metai) ir didesnis, nei planavome. Toks jautrus, prieraišus ir supratingas draugas. Ir tokios iškalbingos akys. Iki atsirandant antram šuniui mūsų namuose net manėme, kad Tobis absoliučiai ramus ir net žaisti nemokantis šuo, vis besimėgaujantis tik sofos minkštumu ir paglostymais.
Antro augintinio neplanavome. Važiavome vieną dieną namo, kai viduryje judrios gatvės, tarp važiuojančių mašinų pastebėjome lakstantį mažą šunelį, kurio važiuojančios mašinos visai negąsdino. Pasigavome ir parsivežėme namo. Pavadinome ją Rita, nes žmogiškas vardas šuneliui yra visai juokingas dalykas ir tiesiog joks kitas vardas jai „nelipo“.
Rita buvo visa blusėta ir nusidraskiusi odą, matyt, iš asocialios aplinkos, nes bijojo staigių judesių, veterinarė sakė, kad apie metų amžiaus. Priglaudėme laikinai, tačiau greitai supratome, kad skirtis jau nebenorėsime. Ritai visi pažįstami ir nepažįstami yra patys geriausi draugai. Pirmą kartą matomas žmogus gatvėje pasitinkamas cypimu ir nekantriu trypčiojimu bei lietumi šuniškų bučinių.
Rita labai išjudino ir prikėlė Tobį antrai jaunystei – Tobis ėmė žaisti, pasidarė aktyvesnis ir laimingesnis šuo. O ir mus Rita privertė daug daugiau judėti ir nuolat miškuose išleisti tą jaunatvišką energiją.
Esame nuolat nubučiuojami Ritos, o Tobis kasdien išsiprašo daugybės apkabinimų, paglostymų ir pasiglaustymų ant jo taip mėgstamos sofos. O kai mus užpuola prasta nuotaika, abu puola guosti. Šiaip negalime atsistebėti, kiek geros nuotaikos ir meilės turi šitie du plaukuoti padarėliai.
Esame prieš gyvūnų pirkimą ir veisimą, kai prieglaudose tiek nuostabių, meilės pilnų ir niekam nereikalingų gyvūnų. Kol prieglaudose yra nors vienas gyvūnas – juos veisti ir pirkti yra tikra beprotybė.
