Svajonė apie šunelį atsirado gan seniai, tačiau niekaip nepaleido baimė, kad nesugebėsiu ir kad atsakomybė paprasčiausiai per didelė. Tačiau noras nugalėjo baimes. Ūkas atsirado prieš 7 mėnesius ir atrodo, kad tai buvo mūsų abiejų likimas.
Rudens naktį atklydo prie ežero pas žvejojantį mano tėvelį. Naktį praleido kartu, o kitą rytą prasidėjo kelionė į būsimus nuosavus namus.
Lauke gyvenęs šunelis, kandžiojamas blusų, atvažiavo būti miestiečiu. Čia prasidėjo mūsų meilės istorija ir bendra kelionė per gyvenimą. Nuo pirmosios dienos mes visur kartu.
Žinoma, pirmos dienos mieste nebuvo pačios paprasčiausios. Šunelis sekiojo iš paskos ir slėpėsi nuo garsų. Prasidėjo tarpusavio pasitikėjimo auginimas, dresūros pamokos ir draugystės kūrimas.
Galiausiai Ūkas nugalėjo visas baimes, o tada ir prasidėjo mūsų žygiai, kelionės į gamtą, klajonės po miestą, pasivažinėjimai dviračiu ir netgi baras, kuriame visada dirbame kartu. Esu laimingas laimingas žmogus, gavęs galimybę jausti tokią meilę.
