Susipažinkite, čia Geras. Jo istorija yra mažas stebuklas mums. Naktį, tamsoje važiuodami mašina akies krašteliu pamatėme kačiuką ir negalėjome tiesiog toliau važiuoti. Sustoję turėjome paeiti, kad rastume, kur jis. Artėdami išgirdome miaukimą, o ištiesus rankas jis šnypštė ir net įkando į pirštą. Kai jis buvo saugus mūsų rankose, mes ištarėme pirmą žodį – tai buvo Geras. Taip prasidėjo mūsų naujas gyvenimas su katinu.
Geras yra labai jautrus katinas, mokantis išreikšti emocijas. Jis moka džiaugtis bėgiodamas pirmyn atgal. Jis moka parodyti, kad yra nustebintas, ir tai taip žavu. Aišku, jam būna liūdna ir kartais jo liūdesį gali lemti net oras.
Mes iki dabar negalime atsižavėti, kaip jis mąsto, atrodo, jog galvoja prieš atlikdamas veiksmą, nulipdamas ar nušokdamas. Ar man paduos, ar man reiks eiti pasiimti. Jis supranta žodžių reikšmes: ateik, negalima, greičiau, lėčiau, palauk, ieškoti, šuniukas, kis kis – kitas katinas, mūsų vardai.
Išmoko sėdėti, duoti labas, peršokti, užšokti ir nušokti, aišku, komandas daro tik už savo maistą. Jam reikia daug dėmesio, bet paglostymai jam neįdomu. Jam patinka, kai su juo žaidi, mokai kažko naujo, ir, aišku, pasivaikščiojimas lauke. Mūsų butas virto katinariumu, nes Geram nepatinka dalintis, tad jis turi turėti savo ir tik jam skirtas erdves.
Jis mus išmokė pažinti, būti supratingais, patobulino mūsų žinias apie savaime suprantamą, ilgai gyvenančią šalia žmogaus gyvūnų rūšį – katę. Dabar matome, jog apie kates žinojome tikrai nedaug ir dar daug nežinome, turime kur tobulėti tam, kad kažkada niekam nereikalingas gyvūnas būtų mylimas, laimingas ir saugus!
