Aš visada nepaprastai mylėjau gyvūnus ir jau seniai svajojau apie šunelį, bet gyvenimas taip klostėsi, kad vis negalėdavau „įsivaikinti“ dėl vienų ar kitų priežasčių. Ir štai, atėjo ta diena, kai pajaučiau, kad turiu labai daug besąlygiškos meilės, laiko ir noriu juo dalintis su šuneliu. Veislė, spalva, ūgis? Visa tai man nerūpėjo, norėjau tiesiog mielo šunelio, su kuriuo dalintumėmės meile.
Turėjau pažįstamą, kuri dirbo „SOS gyvūnų“ prieglaudoje, todėl parašiau jai žinutę, kad noriu šunelio. Ji atsiuntė kelis variantus ir viename iš jų buvo liūdna Berry (tuomet vadinta Senjoritos vardu) istorija, kurioje pasakojama, kad ją paliko šventinę dieną pririštą prie prieglaudos tvoros, šlubuojančią ir vienišą. Vidumi pajaučiau, kad mes viena kitai skirtos.
Taigi nuvažiavau su ja susipažinti ir buvau nustebinta, kokia ji meili ir draugiška. Svarstymų neturėjau, sakiau, kad kitą kartą noriu atvažiuoti jos pasiimti. Kaip sakiau, taip ir padariau, ir tai buvo geriausias sprendimas mano gyvenime. Kai atsivežiau ją į namus, ji buvo išsigandusi ir nesuprato, kas vyksta.
Atrodė, ir žaisliukų nebuvo mačiusi, ir šiltų namų. Bet prireikė poros dienos ir ji jau buvo visiškai įpratusi ir besišypsanti. Kadangi aš labai tikiu, kad mumis rūpinasi Visata, todėl tikiu, kad mes susitikome ne šiaip sau, o ir gavau ženklą iš aukščiau – ji ant krūtinės turi baltą kryžių, kuris parodo, kad ji atėjo ir manimi pasirūpinti.
Kokia ji? Ji tiesiog nereali: labai švelni, protinga, kartais rami ir santūri, o kartais patrakusiai žaisminga ir juokinga. Jau spėjo visi kaimynai ir draugai ją pamilti, nes ji visada pasitinka su šypsena, gera nuotaika ir vizgančia uodega. Visada žavi savo mokėjimu džiaugtis šia akimirka ir didžiuliu dėkingumu už rūpestį ir švelnumą.
Kaip ji dabar gyvena? Šiltai ir jaukiai, miega su šeimininke. Turi daug žaislų, sveikatos draudimą, daug kaimynų draugų ir svarbiausia – amžiną meilę. Mes išgelbėjome viena kitą nuo netekties skausmo – aš netekau nuo sunkios ligos mirusios savo brangios mamos, o Berry paliko pririštą prie prieglaudos būdos.
P. S. Ką ji nori perduoti skaitytojams? Kad yra labai laiminga, labiausiai mėgsta, kai šeimininkė klausia: „Ar nori valgyti ir ar einam į lauką?“. Labai nemėgsta fejerverkų ir siurblio roboto, bet gyvenime juk reikia visokių emocijų.
