Labai myliu gyvūnus, taigi buvau savanorė gyvūnų prieglaudose. Koks nuostabus jausmas padėti! Nebijokite užeiti į prieglaudą ir padėti ten esantiems savanoriams. Nebijokite imti gyvūnų iš prieglaudų arba iš gatvės. Jie bus jums labai dėkingi!
Visi mano priglausti gyvūnai yra rasti gatvėje, pora iš prieglaudos. Tarp mano gyvūnų yra globotinių, kurie ieško naujų namų. Visada galvojau, kad jeigu pradėsiu gyventi viena, galėsiu padėti beglobiams. Nemaniau, kad jų bus tiek daug! Ne veltui prieglaudos perpildytos.
Iš pradžių planavau turėti du katinus. Vienas buvo rastas lauke 3-4 mėnesių, jo padovanoti nepavyko, nes pati jį įsimylėjau. Labai seniai svajojau apie juodą katiną ir svajonė išsipildė. Visiškas juodukas gavo Sažiko vardą. Labai meilus, ramus, santūrus katinas, draugiškas su kitais. Nori būti šalia žmogaus, patinka paglostymai. Kartais su letena prašo paglostukų. Dabar jam yra 2,5 metukų.
Karmelita, trispalvė katytė, paimta iš prieglaudos „Priglausk“, kai jai buvo 2 mėn. Pamačiusi jos nuotrauką tiesiog įsimylėjau. Tokia žavi mažytė pavergė mano širdį. Dabar jai 2 metukai. Išaugo labai graži katytė. Meili murkiukė, draugiška, mėgsta miegoti šalia žmogaus ant pagalvės, bučiuotis. Žaidžia ir retkarčiais išdykauja.
Trečias gyvūnas, kuris atsirado mano namuose, buvo rastas gatvėje, tai rainius, vėliau gavęs Alfiro vardą. Katinas suaugęs, 2-3 metukų, tikriausiai išmestas. Atsirado rūsyje, gera moteris jį maitino. Buvo sukūdęs ir nelaimingas, labai verkė. Iš gailesčio buvo parneštas į namus. Gerai, kad tai buvo gegužės mėnuo, šilta, bet vis tiek turėjo problemų su sveikata: kalicivirozė, struvitai šlapimo pūslėje. Vet. gydytoja pasakė, kad problemos su šlapimo pūsle gali pasikartoti ir ateityje. Specialus maistukas, vaistai padėjo nuslopinti ligą. Alfiras greitai susidraugavo su Sažiku ir Karmelita, puikiai supratau, kad padovanoti jį bus sunku, nes šeimininkai turi būti labai atsakingi, jog reikalui esant, galėtų jį gydyti. Todėl teko jį pamilti ir įleisti į savo šeimą.
Po mėnesio man atnešė mažą baltai juodą kačiuką, gal kokių 2 mėnesių. Toks simpatiškas berniukas buvo rastas lauke, prie kelio, po mašina. Paprašė manęs jį priglausti, nes radusi mergina neturėjo kur jo padėti. Įdomiausia buvo stebėti, kaip Sažikas su Alfiru pradėjo tą mažiuką prižiūrėti, prausti, žaisti, miegoti kartu. Vėliau prie jo auklėjimo prisijungė ir Karmelita. Katinas gavo Timofėjaus vardą ir dabar virš metų gyvena su mumis.
Juos visus labai myliu ir be jų būtų liūdna. Kiti gyvenantys katinai yra mano globotiniai, kuriems ieškau namų.
Žuža buvo pagauta Grigiškėse pagal PSP programą. Jos kačiukai buvo perimti „Naminukų“ prieglaudos, o mamytė po sterilizacijos buvo atvežta porai dienų palaikyti pas mane. Žužai 3-4 m., gyvena mano namuose metus laiko, nes negalėjau paleisti jos į buvusią teritoriją. Atvežta po sterilizacijos buvo baili, puolė į depresiją, žiūrėjo į vieną tašką ir net nevalgė. Teko įdėti laiko ir pastangų ir dabar Žužą galima glostyti. Ji tapo meilia katyte, letena prašančia dėmesio. O kokia ji pamaiva! Nekreipti dėmesį į Žužą yra draudžiama.
Kitas globotinis, atsiradęs kartu su Žuža, yra rainas, senas katinas Lusjenas. Mes jį vadiname Liusiku. Katinas rastas lauke, jam yra virš 10 metų. Liusikas yra labai draugiškas, meilybių meilybė! Dėl garbaus amžiaus jis tikrai neras naujų namų, todėl gyvens mano namuose tiek, kiek jam skirta. Nepaisant to, kad katinas senas, jis mėgsta žaisti, šokinėja ir net užsikaria ant spintos.
Perla taip pat mano globotinė. Ji, kaip ir Liusikas, yra sena, jai virš 10 metų. Buvo bandymų ją padovanoti, bet veltui. Kas norės katės, kuri neaišku, kiek laiko dar gyvens? Perla yra meili katytė, mėgsta žaisti ir dūkti, bet daug laiko praleidžia ir miegodama. Nuostabi katė pagyvenusiems žmonėms.
Kitos globotinės vardas yra Vasilisa. Jai 5 metukai, ilgaplaukė, juoda gražuolė. Mano globoje gyvena 9 mėnesius. Gyvendama rūsyje labai prašėsi namo. Pagailo vargšelės, teko priglausti. Pirmosiomis dienomis Vasilisa stresavo, verkė, slėpėsi, bet laikui bėgant priprato. Dabar ji yra labai meili ir rami katytė. Gali pažaisti, jeigu pati nori, ateina gauti paglostymų, murkia, glaudžiasi, bučiuojasi, laižo rankas ir taip išreiškia savo dėkingumą. Buvo padovanota, bet praėjus 1,5 savaitės pabėgo pro atvirą langą. Viskas baigėsi laimingai, po 3 dienų ją radome. Ji yra dovanojama labai atsakingiems žmonės.
Globoje yra dvi paauglės, kurios atsirado šią vasarą. Abidvi beveik vienodo amžiaus. Viena katytė, visiškai juoda Zara, yra rezervuota, o kita, balta katytė Malvina, vis dar laukia savo žmogaus. Malvinai maždaug 7 mėnesiai, žaisminga, meili, sterilizuota ir paskiepyta. Kai buvo rasta, labai sirgo, ilgai gydėme antibiotikais. Paskui prasidėjo neurologinės problemos, trūko ausies būgnelis. Vėl ilgas ir sunkus gydymas. Šiuo metu katytė pasveiko, paaugo, tačiau po ligos liko patologija – pakreipta galvytė. Reikia būtinai stebėti sveikatą, nes problemos su ausytėmis gali pasikartoti. Vargu, ar kas norės sergančios katės, todėl didelė tikimybė, kad katytė pasiliks visam laikui mano namuose.
Lora, pagauta pagal PSP programą, turėjo būti paleista po poros dienų po sterilizacijos. Ji yra Malvinos mama. Kaip visada, pagailo ją paleisti. Nusprendžiau pabandyti surasti naujus namus. Kol kas ji nedovanojama, nes jai reikia adaptuotis ir socializuotis.
Paskutinis mano globotinis yra katinas Marselis. Jo istorija niekuo neišsiskiria iš kitų nelaimingų gyvūnų. Tikriausiai jis turėjo šeimą, o po to tapo nereikalingas ir atsidūrė lauke. Buvo sunku pagauti, šnypštė ir draskėsi, galvojome, kad visiškas laikinukas. Atrodė jis baisiai: pūliuojančios akys, liesas, apšiuręs. Klinikoje buvo kastruotas, pagydytas ir atiduotas atgal, kad galėtume paleisti į lauką. Labai jo pagailo. Jo toks žvilgsnis, kad širdis neleido paleisti, ypač dabar, kai šalta. Buvo nuspręsta duoti jam galimybę tapti draugišku katinu. Po poros savaičių buvo pastebėta, jog Marselis yra draugiškas, leidžiasi glostomas, murkia. Praėjo dar laiko ir Marselis pradėjo žaisti. Visiškai naminis katinas, draugiškas murkiukas, kuris ieško naujų namų. Jam yra 4-5 metukai. Labai juokingas, nes muša nepažįstamus daiktus ir ant jų šnypščia.
Kačių karalystėje turiu dar šunį, tai kalytė vardu Greta. Greta buvo paimta 2012 metais, gyvūnų sanitarinėje tarnyboje „Grinda“, kai gyvūnai dar buvo migdomi. Tada jai buvo 1-2 metukai. Garbanota, minkšta šunytė gyvena mūsų namuose 10 metų. Gretą labai mylime ir norime, kad ji dar pagyventų. Jau tris metus serga cukriniu diabetu, todėl dukart per dieną leidžiamas insulinas. Greičiausiai ji yra akla, bet gerai orientuojasi aplinkoje. Atėjus vasarai, jos garbanas kerpame, todėl dauguma žmonių galvoja, kad ji yra veislinė kalytė. Iki šiol mėgsta žaisti ir pasivaikščioti.
Gyvūnų daug, reikia laiko ir pastangų jais visais rūpintis, tačiau man tai patinka. Jie visi yra dėkingi, suteikia geros, pozityvios energijos. Labai geri antidepresantai nuo liūdesio, vienatvės. Todėl jeigu jums liūdna, niūru, nėra nuotaikos, priglauskite gyvūną ir jūsų gyvenimas taps laimingesnis.
