Mūsų istorija prasidėjo darbe. Sutikome kolegę, kuri savanoriavo gyvūnų prieglaudoje „Penkta koja“ ir iš jos pasiėmė augintinį, su kuriuo dažnai lankydavosi pas mus. Kolegės pasakojimai apie prieglaudos darbuotojus, jų sunkų ir pasiaukojantį darbą įkvėpė mane su vyru ir mes pradėjome važinėti į prieglaudą ir ten šiek tiek padėti.
Mūsų pagalba buvo minimali, mes paimdavome šuniukus ir vaikštinėdavome po apylinkes, leisdami jiems nors trumpam ištrūkti iš prieglaudos teritorijos. Šitie pasivaikščiojimai suteikdavo pačias geriausias emocijas ir vis leisdavo pasvarstyti apie augintinį. Kad norime priglausti gyvūną, prasitarėme mūsų kolegei, ir ji buvo ryšys tarp prieglaudos ir mūsų. Didelių reikalavimų neturėjome, norėjome nedidelio šuniuko.
Pirmas mūsų bandymas buvo nesėkmingas, nes norimas šuniukas neatlaikė parvo viruso ir mirė dar neišvažiavęs iš prieglaudos. Bet po kelių mėnesių laukimo kolegė pranešė, kad atkeliavo trys mažyliai (dvi sesutės ir broliukas), kurie ieško namų, bet dar kovoja su parvo virusu.
Mėnesis įtampos, nervų, bet galiausiai atėjo džiugi žinia, kad šuniukai pasveiko ir galime atvykti. Už drąsą ir ištvermę davėme vardą Arya – iš žymaus serialo „Games of thrones“.
Kartu jau esame 3 metus, Arya yra mūsų šeimos dalis, be kurios netgi keletas valandų pasidaro niūrios. Kartu mes keliaujame, lankome parodas, muziejus, barus, kavines. Arya yra labai socialus šuo, bet su savu charakteriu. Ji tiesiog idealiai prisitaikė prie mūsų gyvenimo tempo. Jei nemiegame mes, tai ir ji, jei ryte miegame ilgai, tai ir ji. Nulis problemų ir milijonas džiaugsmo. Tokia ta mūsų laimingos istorijos pabaiga.
