Prieš du metus Murka atėjo pas mus tiesiog pasišildyti. Tai įvyko rugpjūčio pabaigoje. Mano sūnus anksti ryte su reikalais buvo išvažiavęs su mašina, tada trumpam grįžo namo, o vėl ruošiantis išvažiuoti, negalėjo užvesti automobilio. Pradarius kapotą, prie variklio rado mažą, besišildantį rainą kamuoliuką. Mažutė buvo maždaug 5 mėnesių amžiaus. Taip ir liko pas mus.
Namuose jau buvo šuo (kuris atkeliavo pas mus po mamos mirties), bet naują gyventoją priėmė taikiai. Vardą Murka gavo todėl, kad labai garsiai murkė. Katytė jauna, padykusi, tad šuo tapo jos žaidimo objektu – erzindavo, mušdavo. Tyliai pagalvodavau, kad visai neblogai būtų dar vienas kačiukas. Taip po metų pas mus atsirado netikėtai kita gyventoja, Spurga.
Spurgą radau eidama į darbą. Katytė gulėjo gatvės vidury ir šildėsi saulutėj, maždaug pusantro mėnesio amžiaus, su iškritusia viena akyte.
Kadangi mano pusseserė yra veterinarijos gydytoja Alytuje (o mes iš Skuodo), vakare, nuotoliniu būdu, mažiukė buvo apžiūrėta ir savaitgaliui suplanuota kelionė į Alytų akies operacijai. Kartu pasiėmėme ir Murką, tad abi buvo sterilizuotos, suženklintos, Spurgos akytė išoperuota.
Spurga tokį vardą gavo todėl, kad buvo maža, graži, lyg spurgytė. Dabar yra didelė, minkšta Spurga, nes apetitu nesiskundžia – apvalgo Murką, šunį ir mus. Atsiradus antrai katytei, Murka atstojo nuo šuns, nes turėjo žaidimų draugę, o linksmybių namuose padaugėjo. Padaugėjo ir išdaigų…
Jau antros Kalėdos, kai nebuvo papuoštos eglės, nes Murka lipa į eglę, o Spurga nurinkinėja žaislus. Nors remontas padarytas prieš tris metus, bet tik atsiradus Murkai tapetai buvo nuplėšti, na paskui ir Spurga kibo į darbą: Spurga kapsto gėlės, abi varto vazas su pamerktomis gėlėmis ir t.t.
Bet vis tiek jos yra mylimos.
