Mano ir Beno istorija prasidėjo itin netikėtai, nes dar vienos katės tikrai neieškojau (su manimi ir mama jau gyveno dvi britų trumpaplaukės). Aš iš tikrųjų norėjau šuniuko, nes tos dvi kilmingos pasipūtėlės atėmė iš manęs tikėjimą, kad katė gali būti žmogaus draugas.
Kadangi 2020-ųjų rudenį vyko skandalas su gyvūnų daugyklomis ir nukentėjusių šunų bei kačių gelbėjimas, pradėjau domėtis ir sekti vieną savanorių organizaciją, o po to ir prieglaudos „Nojus“ Facebook paskyrą. Ir vieną gražią dieną, beskaitant Facebook naujienų srautą, akys kaip įbestos sustojo ties vieno kačiuko video ir galvoje išgirdau „Šitas!“.
Tai buvo kelių sekundžių filmukas, kaip mažas, apie 2,5 mėn. katinėlis po operacijos glaudžiasi prie veterinarės ir prašosi glostomas. Pasirodo, kačiuką partrenkė automobilis ir nutraukė vieną kojytę. Nuo tos akimirkos ramybės nebeturėjau, skambinau į prieglaudą ir vis domėjausi, kaip jis jaučiasi, kada išleistų į naujus namus. Po savaitės antibiotikų kurso jo vis dar nenorėjo išleisti, nes laukė dar viena operacija, šįkart smakriuko, nes nelaimės metu buvo nuplėšta odelė, kuri po pirmosios operacijos nenorėjo prigyti. Susitariau, kad leistų bent aplankyti. Manęs neišgąsdino nei jo žaizdos, nei kaip jis atrodė. Atvirkščiai, pajutau gailestį, švelnumą ir norą pagelbėti.
Niekada nepamiršiu tos akimirkos, kai man beglostant jis kilstelėjo nugarytę. Kad ir daug iškentęs bei nusilpęs, Benukas labai norėjo meilės ir švelnumo. Grįžusi namo iš prieglaudos supratau, kad tiesiog nebegaliu be jo, negaliu leisti tam mažam padarėliui kankintis, laukiant dar vienos operacijos. Paskambinau ir pasakiau, jog pasiimsiu jį ir nuvešiu toliau gydyti pati. Tą patį vakarą Benas buvo apžiūrėtas ir rytojaus dieną operuotas. Po tyrimų paaiškėjo ir puokštė kitų problemų, bet nenuleidau rankų ir stropiai jį gydžiau.
Šiuo metu Benas yra laimingas katinas, gyvenantis beveik be rūpesčių. Kodėl beveik? Avarijos metu skilo jo žandikaulis, todėl ilgainiui iškrito nemažai dantukų, o iltys išaugo kreivos, todėl būtina stebėti, ar neprasideda dantenų uždegimas. Vienos kojytės trūkumas visiškai netrukdo visaverčiam gyvenimui, lakstymui ir žaidimams, todėl net pamirštu, kad Benas yra kitoks nei didžioji dauguma katinų.
Kam bepapasakočiau apie Beną, visada drąsiai teigiu, kad jis yra mano svajonių augintinis, sugrąžinęs tikėjimą katėmis. Jo neapsakomas prisirišimas, meilumas bei unikalumas atpirko visus mūsų patirtus vargus ir praskaidrina net liūdniausią dieną. Juokingiausias Beno triukas – dėl skanukų landžioti į mažą draskyklės namelį. Iš pradžių jis išmoko tai daryti pagal komandą „Lįsk į būdą“, o dabar, vos supratęs, kad pasiruošiau duoti skanukų, lenda net neprašomas.
