Vilniui pasisekė, kad turi ne tik „Naminukus“, bet ir dar bent dešimt veikiančių organizacijų, tarp kurių dalijasi krūvis, tačiau yra pilna kaimų, miestelių ir vietovių, kur nėra nieko, tik kenčiantys gyvūnai, kurių pagalbos šauksmo niekas negirdi.
„Mikutis su mamyte atkeliavo pas mus iš Zervynų kaimo, Varėnos rajono. Ten juos pastebėjo atvykusi savo mamos prižiūrėt moteris. Iš pradžių katinėliai atrodė tokie baikštūs, kad galėjai juos stebėt tik iš tolo, kol vieną dieną, beveik jau nieko nematantis Mikutis, nugalėjęs visas baimes atėjo pats ir atsisėdo prie kojų: „žiūrėk, aš sergu, man taip blogai, kad gali būti, rytoj jau nebesusitiksim...“ To nebuvo įmanoma nei ignoruot, nei išmesti iš širdies. Taip Mikutis su mama, užpustytais keliais, atidardėjo į mūsų prieglaudėlę. Ačiū moteriai, kuri ne tik neliko abejinga, bet ir prisidėjo prie būsimų išlaidų“, – dėkoja prieglaudos savanoriai.
Pasisekė ir Mikučio mamai, kad turi tokį drąsiaširdį sūnelį, kuris, nors ir būdamas tik 4 mėn. amžiaus, sugebėjo prisišaukti žmogaus pagalbos. Mikučio mama – daug stipresnė, o Mikas jau tos stadijos, kai nustojo valgyti... Kačiukas nieko nebeužuodžia, sunkiai ryja, akytės ištinusios, užpūliavusios taip, kad nepradėjus gydymo, jau būtų sunku jas apskritai išgelbėti. Kyla klausimas, ar Miko mama visada turėjo tik vieną kačiuką, ar Mikas liko vienintelis kovotojas, kuris dar kažkaip kapstėsi iš ligos.
Mikučiui reikia skubios ir rimtos pagalbos, gyvūnų gelbėtojai bus labai dėkingi kiekvienam iš Jūsų, kuris bent trupučiu prisidėsite finansiškai, ar geru žodžiu. Paaukoti galima: VšĮ Naminukai, A/S: LT 55 7300 0101 3031 2940 (Swedbank), Mokėjimo paskirtis: Mikuti, pasveik!
