Prieglauda skelbia, kad sniego baltumo triušytė, savo išvaizda primenanti kiškį iš garsiosios pasakos „Alisa stebuklų šalyje“, per pastaruosius metus patyrė ne vieną stebuklą.
Pirmasis jų įvyko dar 2025-ųjų spalį, kai gyvūnas kelias dienas klaidžiojo lauke ir slėpėsi po daugiabučių balkonais. Antrasis – kai ją pastebėjo neabejingas žmogus, nusprendęs padėti ir susisiekęs su prieglauda. Trečiasis stebuklas – saugus prieglobstis: šiandien triušytė jau gyvena šiltai, yra prižiūrima ir pamaitinta.
Dabar, pasak prieglaudos savanorių, beliko ketvirtasis stebuklas – nauji mylintys namai.
Susiję straipsniai
Triušytę prieglaudoje praminė Raste. Ji sterilizuota, tvarkinga, tyli ir kiek drovi, tačiau itin smalsi. Nors po patirtų išgyvenimų į žmones žiūri atsargiau, savanoriai pastebi, kad jos elgesys rodo – širdis vis dar atvira meilei.
„Rastė labai domisi žmogumi, tačiau naujus santykius vertina atsargiai. Tai visiškai natūralu – juk ir žmonės po išdavystės neskuba vėl pasitikėti“, – sako prieglaudos atstovai.
Triušytės amžius nėra tiksliai žinomas, tačiau tikimasi, kad būsimam šeimininkui tai netaps kliūtimi suteikti jai saugius namus.
Svarbu žinoti būsimiems šeimininkams
Prieglauda taip pat primena, kad dekoratyviniai triušiai yra jautrūs, protingi ir socialūs augintiniai, todėl prieš priimant juos į šeimą būtina pasidomėti tinkamomis jų auginimo sąlygomis.
Visų pirma, triušio narvas turėtų būti pakankamai erdvus – mažiausiai apie 100 × 50 centimetrų vienam gyvūnui. Aukštis turi leisti triušiui atsistoti ant užpakalinių kojų. Narvelyje taip pat būtinas namelis, kuriame augintinis galėtų pasislėpti ar užšokti ant viršaus, dubenėlis maistui, gertuvė su šviežiu vandeniu ir šienui skirtos ėdžios.
Narvelio dugną rekomenduojama iškloti neslystančia danga, o tualetui naudoti atskirą dėžutę su medžio granulėmis ar pjuvenomis.
Svarbu ir vieta namuose – triušiai labai jautrūs karščiui, todėl narvelį reikėtų laikyti toliau nuo skersvėjų ir tiesioginių saulės spindulių. Jiems tinkamiausia aplinkos temperatūra yra apie 18–22 laipsnius šilumos.
Prieglaudos specialistai taip pat pabrėžia judėjimo svarbą. Triušiai yra aktyvūs gyvūnai, todėl juos reikėtų išleisti iš narvelio bent trims valandoms per dieną. Tuo metu būtina pasirūpinti saugia aplinka – paslėpti laidus, neleisti prieiti prie nuodingų augalų ar buities chemijos.
Didžiausią triušio raciono dalį turėtų sudaryti šienas – apie 80 proc. viso maisto. Jis būtinas virškinimui ir nuolat augantiems dantims. Dar apie 10 proc. raciono gali sudaryti kokybiškos granulės, o likusią dalį – šviežios daržovės ar vaisiai.
Prieglauda taip pat įspėja, kad parduotuvėse kartais siūlomi pašarai, pažymėti kaip tinkami triušiams ir graužikams, gali būti netinkami. Triušiai iš tiesų nėra graužikai, o tokie mišiniai dažnai turi grūdų, riešutų ar džiovintų vaisių, kurie gali pakenkti gyvūno sveikatai.
Triušiams taip pat naudinga duoti lapuočių medžių šakelių – pavyzdžiui, obels, karklo ar beržo. Jos padeda natūraliai nudilinti dantis.
Savanoriai sako, kad jei kažkieno namuose atsirastų vietos tyliai, droviai, bet labai ypatingai triušytei, Rastė laukia savo žmogaus. Galbūt būtent naujuose namuose ji pagaliau jausis visiškai saugi.
Norintys suteikti jai namus kviečiami susisiekti el. paštu egzoticsos@gmail.com, o daugiau informacijos apie dekoratyvinių triušių priežiūrą galima rasti prieglaudos interneto svetainėje.