Tačiau atminkite viena – kai kurie maisto produktai augintiniui gali sukelti sunkių sveikatos sutrikimų, o kartais keturkojį net galite prarasti.
Visada įdėmiai perskaitykite, kokių produktų negalima duoti katėms ir šunims, o kurie produktai saugūs. Tik tuomet šventės netaps košmaru.
Reikėtų įsiminti mirtinai pavojingus maisto produktus katėms ir šunims.
Šokoladas. Šis skanėstas turi teobromino, kurio poveikis gali negrįžtamai paveikti širdies ir nervų sistemos veiklą. Šokolado prisiėdę šunys ar katės tampa hiperaktyvūs, juos kankina troškulys, jie vemia ir viduriuoja.
Pastebėjus, kad augintinis suėdė šokolado, ypač svarbu gyvūnui suteikti ramybę ir jokiu būdu neleisti bėgioti.
Daugiausia pavojingos medžiagos teobromino yra karčiajame šokolade, kakavos milteliuose ir konditeriniame šokolade. 50–70 gramų konditerinio šokolado yra mirtina dozė katei ar vidutinio dydžio šuniui.
Pienas. Skirtingai nei įprasta manyti, katės pieno nelaka. Dažniausiai kačių organizmas netoleruoja laktozės, todėl jūsų augintinė nuo pieno ir jo produktų gali viduriuoti ir jausti skrandžio skausmus.
Troškulį katei kur kas geriau numalšins dubenėlis vandens.
Mažiems kačiukams karvės pienas gali būti naudingas, tačiau būtina įsitikinti, ar katė toleruoja laktozę. Jei po pirmo karto ji ėmė viduriuoti, nebeduokite jai pieno.
Kačiukams, kurių amžius nesiekia 4 savaičių, pienas yra vienintelis maisto šaltinis.
Jei kačiukų motina negali žindyti savo mažylių, dėl jų mitybos pasitarkite su veterinaru.
Karvės pienas skirtas ne katėms, o veršiukams.
Razinos ir vynuogės. Vynuogių minkštime esančio toksino pažeisti inkstai gali būti skausmingos šuns mirties priežastis.
Vynuogių ar razinų perdozavimo požymiai – viduriavimas, vėmimas, pilvo skausmai, dažnas šlapinimasis, pasyvumas.
Pastebėjus, kad šuo priėdė vynuogių arba razinų, reikia kuo skubiau sukelti vėmimą ir vežti pas veterinarijos gydytojus.
Kramtomoji guma. Joje aptinkamas saldiklis ksilitolis žmonėms gali laisvinti vidurius, tačiau šuniui ši medžiaga gali būti mirtina.
Be to, ksilitolio poveikis pasižymi staigiu insulino išsiskyrimu kraujyje. Ksilitolio prisirijusį šunį nepraėjus nė pusvalandžiui gali ištikti hipoglikemija.
1 ar 2 ksilitoliu saldintos gumos gabaliukai gali sukelti hipoglikemiją vidutinio dydžio šuniui, mažam – ūminį kepenų nepakankamumą.
Vaisių sėklos ir kauliukai. Nepatartina šunims duoti obuolių ar kriaušių nuograužų, kuriose yra likusių sėklų. Jos turi cianido, galinčio sukelti širdies aritmiją, odos sudirgimą, net komą.
Šuniui prarijus slyvos ar persiko kauliuką gali užsikimšti virškinimo traktas, padidėti seilėtekis, gali kankinti pykinimas, vėmimas.
Alkoholis. 5–8 ml gryno alkoholio vienam kilogramui šuns svorio gali tapti jam tikrais nuodais. Tačiau nebūtinai tiek alkoholio šuo gali išlakti. Alkoholis gali slypėti ir tuose produktuose, kuriuose gryno alkoholio nėra.
Šuniui suėdus riekelę duonos fermentacijos metu virškinimo trake gaminamas alkoholis. 35–40 kilogramų sveriantį senbernarą apsvaiginti gali vos 0,5 kg duonos.
Kukurūzų burbuolės. Šis produktas gali sukelti sunkių žarnyno sutrikimų. Šuniui atsikandus per didelį gabalą burbuolės kukurūzai yra suvirškinami, o likusi burbuolė sutrikdo plonosios žarnos veiklą.
Žarnyne įstrigusi nesuvirškinta burbuolė gali būti pašalinta tik chirurginiu būdu.
Makadamijų riešutai. Toksinai, esantys šiuose riešutuose, gali sukelti silpnumą, drebulį, oro trūkumo priepuolius ir galūnių tinimą. Dažnai šių riešutų pasitaiko įvairiuose kepiniuose, sausainiuose, kituose konditerijos gaminiuose.
Grybai. Grybuose esantys toksinai gali negrįžtamai pažeisti augintinio vidaus organus ir sukelti mirtiną toksinį šoką. Perdozavus grybų pažeidžiamos kepenų ir inkstų ląstelės, dirginamas virškinimo traktas.
Dažniausi keturkojo apsinuodijimo grybais simptomai: vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, nekoordinuoti judesiai, traukuliai, odos pageltimas.
Supelijęs ir sugedęs maistas. Botulino bakterijų toksinų turintys sugedę produktai pavojingi ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Toks maistas gali sukelti paralyžių, šlapimo nelaikymą, vidurių užkietėjimą, sutrikdyti širdies darbą.
Supuvę vaisiai turi etanolio, kurio poveikis – kaip ir alkoholinių gėrimų. Šuniui suėdus sugedusių produktų gali prasidėti raumenų drebulys, traukuliai.
Riebus maistas. Dėl per didelio kiekio riebalų, kurį šuo ar katė gauna su ėdesiu, gali prasidėti kasos uždegimas.
Be to, riebiomis maisto atliekomis ar panaudotu aliejumi pagardintomis košėmis šeriamiems augintiniams gresia nutukimas. Antsvorio turinčių šunų gyvenimo trukmė gerokai trumpesnė.
Svogūnai ir česnakai. Katės kur kas jautresnės svogūnams ir česnakams nei šunys. Svogūnuose ir česnakuose esančios medžiagos naikina šunų ir kačių raudonuosius kraujo kūnelius ir gali sukelti mažakraujystę.
Net jeigu svogūnai ar česnakai termiški apdoroti – virti arba kepti, kiek įmanoma saugokite savo katę, kad ji jų nesuėstų.
Atminkite: reikėtų saugoti, kad katė neparagautų ir tų produktų, kuriuose yra česnakų ir svogūnų miltelių ar jų kvapiųjų medžiagų.
Kadangi katės neturi fermento, kuris virškintų česnaką ar svogūną, šie produktai gali sukelti virškinimo problemų, kepenų nepakankamumą ar net mirtį.
Svogūnų ekstrakto gali būti ir kūdikių maiste, kuriuo kai kurie žmonės šeria savo kates.
Termiškai neapdorota žuvis. Žalia žuvis katėms gali sukelti skrandžio problemų ir neurologinių negalavimų. Be to, nuolatinis katės šėrimas žalia žuvimi gali sukelti tiamino (vitamino B1) trūkumą.
Kaulai. Nors katės ir šunys be vargo gali kramtyti smulkius kaulus, rizikuoti neverta. Atskilusios kaulų atplaišos gali pažeisti augintinių dantis ir dantenas, sužaloti skrandį.
Parengė Šarūnas MEŠKYS
Produktai, kuriais saugu palepinti katę ar šunį
Šventinės nuotaikos nesugadins netikėta išvyka į veterinarijos kliniką, jei saikingai savo katę ar šunį palepinsite maisto produktais, kurie, pasak gyvūnų mitybos specialistės amerikietės Lizos Palikos, nėra pavojingi jų sveikatai.
Daugiau nei 50 knygų apie naminių gyvūnų priežiūrą ir mitybą autorė tikina, kad vienas kitas kąsnelis nuo stalo jokios žalos nepridarys. Tačiau būtina žinoti, kas jūsų keturkojams nėra pavojinga.
Kiaušinis tiek katėms, tiek šunims – tinkamas baltymų šaltinis. Patartina duoti virtų kiaušinių, nes žalių kiaušinių baltymo sudėtyje yra avidino, skaidančio vitaminą biotiną. Tiesa, virto kiaušinio baltymą šunys virškina sunkiau, tad geriau duoti kiaušinio trynį. Daug jų duoti nepatartina. Specialistai rekomenduoja apsiriboti 1 ar 2 kartais per savaitę. Kiaušinio lukšto, kaip kalcio šaltinio, nauda menka. Juo neverta šerti savo augintinio.
Melionai ir arbūzai – geras pasirinkimas norintiems duoti gaivinančio gardėsio kąsnelį katei ar šuniui. Nepamirškite gerai nuplauti vaisių ir prieš duodami meliono ar arbūzo gabalėlį išimti sėklų.
Žemės riešutai ir žemės riešutų sviestas šunims nesukelia alergijos. Priešingai nei žmonėms, net ir labai alergiški šunys šių riešutų ėsti gali.
Uogos. Šaldytos ir šviežios šilauogės, gervuogės, braškės, žemuogės, mėlynės ar avietės puikiai tiks jūsų katei ar šuniui.
Lygiai taip pat kaip ir žmonėms, šios uogos gerina sveikatos būklę: turi daug vitaminų ir antioksidantų. Be to, daugelis šunų labai mėgsta šaldytas uogas, jomis atsigaivina.
Vištiena. Nebijokite šuniui ar katei duoti šios mėsos. Tinka ir virta, ir kepta. Sveikiems šunims galima duoti ir prieskoniais įtrintos vištienos, tačiau svarbu, kad prieskonių mišinyje nebūtų svogūnų ir česnakų.
Sūris. Vienas kitas kąsnelis sūrio – saugus užkandis. Sūrio galima duoti ir šuniui, ir katei. Tik nepamirškite, kad, kaip ir žmonės, jūsų keturkojai gali netoleruoti laktozės, todėl būtina stebėti, kaip sūris veikia augintinio organizmą. Kad gyvūno skrandis neapsunktų, geriau duokite neriebaus sūrio.
Bananai ir kiti vaisiai turi fitonutrientų. Tai augalinės maisto medžiagos, naudingos ne tik žmonių, bet ir naminių keturkojų organizmui.
Obuoliai ir kriaušės turi daug vitaminų ir mineralinių medžiagų, tad jūsų augintiniui tai puikus ir sveikas gardėsis. Prieš duodami obuolių ar kriaušių pašalinkite esančias sėklas, kurios jiems yra nuodingos.
Morkos padeda išsivalyti šuns dantims. Morkose gausu vitamino A, jos nekaloringos, tad šuns skrandis nuo jų neapsunks.
Mėsa ir mėsos subproduktai. Šių produktų sudėtyje yra baltymų. Daugelis šunų ir kačių geriau ėda virtą mėsą, tad patartina vengti termiškai neapdorotos mėsos.
Žuvis. Joje gausu baltymų, kalcio ir fosforo. Žuvį vertėtų termiškai apdoroti, kad būtų sunaikinti kenksmingi mikroorganizmai.
Prieš duodami savo augintiniui žuvies įsitikinkite, kad joje nebūtų didelių kaulų ir ašakų.