Ši lenktynių trasa, kurioje „Formulė 1“ su nedidelėmis pertraukomis lankosi kasmet nuo pat pirmojo jos čempionato, surengto 1950 metais, neturi abejingų nei tarp lenktynininkų, nei tarp žiūrovų.
Nepaisant to, jog čia iškovoti pergalę – labai sunku. Gal būtent dėl to laimėjimas Spa atrodo saldesnis, nei kitose trasose, nors ir vertinamas tuo pačiu premijinių taškų skaičiumi.
Irgi neperdeda nei vieni, nei kiti lenktynes Spa-Francorchamps trasoje, kaip ir Monake ar Monzoje, lygindami su žėrinčiu perlu „Formulės 1“ karūnoje.
Įsispraudusi tarp kalnų
Sportininkų bei žiūrovų pamėgtame Belgijos lenktynių žiede, kuris pagrįstai laikomas viena įdomiausių bei gražiausių trasų „Formulės 1” kalendoriuje, sekmadienį vyks jau vienuoliktojo etapo batalijos.
Vaizdingoje vietovėje tarp Ardėnų kalnų su dideliais nuolydžiais bei pakilimais vinguriuojančią lenktynių trasą kasmet tirštai apgula žiūrovai. Be pačių belgų daugiausia jų čionai suvažiuoja iš Italijos bei Vokietijos.
Kažkada ši trasa, sujungus vietinius kalnų kelius, buvo nutįsusi net 14 kilometrų. „Formulė 1“ ją atrado tik surengus pirmąjį čempionatą, tačiau galingų bolidų varikliai, drebindami Ardėnų viršukalnes, čia gaudžia nuo 1925 metų, o arenos šlovingą metraštį pradeda legendinis Antonio Ascari, lygiai prieš 88 metus laimėjęs pirmąjį Belgijos „Grand Prix“.
Nuo pat pirmųjų lenktynių Spa garsėja kaip avaringa trasa, kurioje yra nutrūkęs kelių dešimčių lenktynininkų gyvybės siūlas. Tačiau nepaisant to varžybų arena pelnė dar didesnę trauką. Prieš 15 metų čia, iškart po starto buvo pasiektas savotiškas „Formulės 1” antirekordas, kai „La Source“ posūkyje iškart į šipulius dužo daugiau nei pusė - net 14 bolidų. Kas pirmas trenkėsi į pristabdžiusį Davidą Coulthardą, nebuvo matyti nei teisėjams, nei net kelis kartus atsukus televizijos vaizdo įrašą. Viską užgožė vandens purslai ir į tikrą mėsmalę patekusių bolidų ore skraidančios detalės bei ratai.
Praėjo daugiau nei valanda, kol buvo išvalyta trasa ir nutemptos sudaužytos mašinos. Tačiau prie pakartotino starto linijos jau nebebuvo šešių traumuotų sportininkų.
Itin dažnai besikeičiantys orai, kurių iki šiol tiksliai dar neįspėjo nė vienas metereologas, dar viena intriga, viliojanti žiūrovus. Neretai gamtinės sąlygos Spa keičiasi net kelis kartus per dieną ir niekas nesistebi, kai viename trasos kampe šviečia saulė, o priešingame – pila kaip iš kibiro. Sinoptikai tokią dažną orų kaitą aiškina specifinėmis, tik šiai vietovei būdingomis gamtinėmis sąlygomis. Beje, sekmadienį, lenktynių dieną jie žada lietų.
Varikliams – tikras egzaminas
Spa lenktynių žiedas – tikrų tikriausias bolidų variklių žudikas, nes net 70 proc. rato sportininkai lekia iki galo nuspaudę akceleratoriaus pedalus. Nuo „La Source“ iki stabdymo taško „Les Combes“ posūkyje varikliai maksimaliais sūkiais dirba beveik 24 sekundes be pertraukos, todėl komandos iš aštuonių leistinų per sezoną keisti variklių išlaikiusiojo Spa pragarą nerizikuoja palikti kitoms, irgi labai greitoms lenktynėms Monzoje.
Dėl didžiulių greičių kenčia ir padangos. Būtent dėl jų kokybės Spa daugiausia galvos skausmo turi komandų strategai, nes be ilgų ir greitų tiesiųjų čia apstu greitų posūkių, kuriuose būtent padangoms tenka didžiausi krūviai. Kaip laikys patobulintos „Pirelli“ Hard ir Medium, - dar viena intriga.
Spa-Francorchamps trasa – viena iš nedaugelio „Formulės 1“ kalendoriuje, kurioje kvalifikacinėse varžybose sportininko iškovota pozicija neturi tokios didelės reikšmės lenktynių baigčiai. Per paskutiniuosius dvylika metų kvalifikacijos laimėtojas tik keturis kartus pirmas kirto ir sekmadienio lenktynių finišo liniją.
Trasoje – daug plačių vietų, todėl lenkimo manevrai čia nekelia didesnių problemų.
Ilgiausias lenktynių žiedas
Nors Spa-Francorchamps lenktynių žiedas nuo buvusių 14 kilometrų po kelių rekonstrukcijų sutrumpėjo iki 7004 metrų, tačiau trasos vieno rato ilgis liko didžiausias lyginant su visomis kitomis arenomis, kuriose vyksta „Formulės 1“ batalijos.
Sekmadienį sportininkų laukia 44 Spa trasos ratai arba bendra 308,052 km distancija, turinti 19 posūkių ir kurią būsimieji nugalėtojai ir prizininkai įveikia važiuodami vidutinišku maždaug 240 km/val. greičiu. Didžiausi joje išvystomi greičiai – 322 km/val. įjungus DRS sistemą ir 312 km/val. – be jos.
Trasos greičio rekordas priklauso pirmenybių lyderiui, „Red Bull“ atstovui Sebastianui Vetteliui, 2009 m. vieną Spa ratą apsukusiam per 1 min. 47,263 sek.
Lenktynininkai, tikėdamiesi kirsti varžybų finišą, prieš startą bolidų bakus papildo ne mažiau 145 kg kuro, o tai aukštas rodiklis lyginant su kitomis trasomis. Viename rate sudeginama maždaug po 3,2 kg kuro. Paskaičiuota, jog papildomai 10 kg kuro papildytas bolidas vieną ratą važiuoja net 0,38 sek. lėčiau, o tai irgi labai aukštas, negeistinas rodiklis.
Tačiau nepaisant visų šių peripetijų Spa žiedas garsėja ir kaip vienas greičiausių. Dar 1970 metais Chrisas Eimonas vieną šios trasos ratą įveikė vidutiniu 244,740 km/val. greičiu. Šis pasiekimas nedaug nusileidžia „Formulės 1“ absoliučiam greičio rekordui, kai prieš 20 metų Damonas Hillas Monzoje vieną lenktynių ratą nuvažiavo vidutiniu 249 km/val. greičiu.
Ryškus nekarūnuoto karaliaus pėdsakas
Neatsitiktinai Spa trasoje per visą jos gyvavimo istoriją pergalėmis džiaugėsi tik labiausiai patyrę, greičiausi pilotai, kurių bolidų ratus suko ir suka galingiausi varikliai.
Vyresni „Formulės 1“ gerbėjai dar mena tragiškai žuvusį brazilą Ayrtoną Senną, kuris per aštuonerias varžybas Spa žiede iškovojo penkias pergales.
Tačiau daugiausia kartų – net šešis – sėkmė čia lydėjo nekarūnuotąjį „Formulės 1“ karalių, iškovojusį septynis čempiono titulus, Michaelį Schumacherį.
Beje, M. Schumacheris ir Spa-Francorchamps lenktynių žiedas daugeliui atrodo lyg sinonimai. Čia garsusis vokietis 1991-ųjų rugpjūčio 25-ąją debiutavo „Formulėje 1“, pirmąsyk į trasą išvairavęs „Jordan“ bolidą, o lygiai po metų čia iškovojo ir pirmąją pergalę.
Pernykštės Belgijos „Grand Prix“ šioje trasoje ženklino dar vieną Michaelio aukštumą – 300-ąjį jo startą aukščiausiame automobilių sporto ešelone.
Sekmadienį vienuoliktąjį kartą lenktynėse Belgijoje dalyvausiantis „Lotus“ pilotas Kimi Raikkonenas Spa laimėtų pergalių skaičiumi gali susilyginti su garsiuoju brazilu A. Senna, jei suomis mėgstamiausioje trasoje iškovotų penktąją pergalę. (Dvi čia jis yra laimėjęs atstovaudamas „McLaren“, o dar dvi – „Ferrari“).
„Yra kelios labai patrauklios arenos, kuriose, regis, sekasi ir be ypatingų pastangų. Viena jų – Spa“, - kalbėjo K. Raikkonenas atvykęs į Ardėnų kalnų ir miškų apsuptą sporto bazę ir pažadėjęs negailėti pastangų pagausinti savo laimėjimus šioje trasoje.
Tačiau apie aukščiausiąjį nugalėtojų pakylos laiptelį Belgijoje svajoja ne vien suomis.
Spa – viena iš nedaugelio trasų, kurioje dar nepavyko nugalėti po lenktynių Vengrijoje į trečią poziciją tarp lenktynininkų nukritusiam „Ferrari“ pilotui Fernando Alonso, kuris nuo antroje vietoje esančio K. Raikkoneno atsilieka vos tašku.
Dar kartą nuo aukščiausiojo nugalėtojų pakylos laiptelio į Ardėnų kalnus svajoja pažvelgti S. Vettelis, Lewisas Hamiltonas, Felipe Massa ir Jensonas Buttonas, čia laimėję po vieną pergalę. Tačiau jie ne vieniši tarp pasiryžusių atiduoti visas jėgas dėl pergalės šioje šlovinga istorija ir nepakartojama aura garsėjančioje lenktynių arenoje. O kam šįsyk plačiai šypsosis Fortūna, pamatysime jau sekmadienį.
