Sekmadienį Japonijoje, per 45 kilometrus į pietvakarius nuo Nagojos miesto nutolusioje Sudzukos trasoje vyksiančios Japonijos „Grand Prix“ lenktynės ne tik patiems lenktynininkams, bet ir šios sporto šakos gerbėjams svarbios net keletu aspektų.
Pirma, tai viena iš nedaugelio trasų, kuriai nėra abejingų nei tarp lenktynininkų, nei tarp žiūrovų. Žinant išskirtinę japonų meilę „Formulei 1“ ir daugumai jos šviesiaplaukių pilotų netenka stebėtis, jog Sudzukos tribūnose mažai laisvų vietų belieka net ketvirtadieniais, kai trasoje nieko nevyksta.
Antra, šios arenos šlovės knygoje yra daug eilučių, kurias su pasididžiavimu skaitys dar daug ateities kartų. Tačiau yra ir tokių, kurių herojai trokštų, jog tie įrašai jau rytoj nugrimztų į nebūtį.
Trečia, jei čempionato lyderis Sebastianas Vettelis ir sekmadienį finišuotų pirmas, jį praktiškai galima būtų sveikinti su ketvirtuoju paeiliui čempiono titulu.
Tačiau apie viską – iš eilės.
Visų pamėgta „aštuoniukė”
Mijės prefektūroje šalia tik 200 tūkstančių gyventojų turinčio Sudzukos miesto esanti lenktynių trasa dėl jos formos neretai vadinama „aštuoniuke”.
Kadangi oficiali Sudzukos miesto gėlė azalija, o medis – japoninis skirpstulas, vietiniai meiliai šią trasą dar vadina šios gėlės, pražydusios po simboliniu medžiu, vardu.
Ir žiūrovus, ir lenktynininkus čionai traukia ne tik puikus kraštovaizdis ir vykusiai į jį, tarsi natūralus gamtos kūrinys, įkomponuota trasa su šiuolaikine infrastruktūra, greitomis tiesiosiomis ir klastingais posūkiais, puikiomis techninės priežiūros zonomis.
Lenktynių žiedas tai kyla aukštyn, tai staiga vėl garma žemyn, tai vinguriuoja kairėn, paskui vėl dešinėn, pradingdamas tarp kalvų.
Tuo Sudzuka šiek tiek panašėja į Belgijoje esančią Spa Francorchamps ar Italijos Moncos trasas.
Sunku net patikėti, kad šiai trasai jau per 60 metų. Sudzukos žiedas buvo pastatytas kaip perspektyvus „Honda” automobilių bandymo poligonas 1952 metais. Trasą suprojektavo garsus Olandijos architektas Johnes’as Gugenholtzas.
Tačiau „Formulė 1“ šią lenktynių areną atrado tik 1987 metais, o pirmąsias joje vykusias lenktynes laimėjo „Ferrari“ pilotas Gerhardas Bergeris.
Sudzukoje per šį laikotarpį tik dvejus metus negaudė bolidų motorai, kai Japonijos „Grand Prix“ lenktynės vyko kitoje – Fuji trasoje, kurios valdytojams varžybų rengimo našta pasirodė esanti per sunki.
Tad sekmadienį Sudzukoje vyksiančios lenktynės bus jubiliejinės, 25-osios.
Gyvi legendų vardai
Dar viena šiai trasai charakteringa ypatybė - ties starto linija prasidedanti nuokalnė, kuria lemtingu momentu puikiausiai pasinaudojo lenktynių trasoje vėliau tragiškai žuvęs brazilas Ayrtonas Senna.
1988 metais varžybų starte užgeso jo bolido variklis, tačiau riedėdamas iš inercijos, brazilas vėl privertė plakti savo automobilio metalinę širdį ir pirmas kirto finišo liniją, taip išsaugojęs galimybę kovoti dėl čempiono titulo paskutiniojo etapo lenktynėse, kurios tais metais vyko Adelaidėje (Australija).
Trasą ir joje vykusias lenktynes garsino ir keletas čia užfiksuotų neeilinių kuriozų. Kaip bebūtų keista, daugiausia skandalų Sudzukoje susiję irgi su A.Sennos vardu.
Kurioziškiausia avarija čia tebelaikomas abiejų „McLaren” vairuotojų, prancūzo Alaino Prosto ir brazilo A.Sennos susidūrimas 1989 metų lenktynėse.
Nepaisant incidento, tąsyk brazilas finišavo pirmas, tačiau džiaugtis ilgai jam neteko. Teisėjai A.Senną pripažino avarijos kaltininku ir anuliavo jo iškovotą pergalę, priteisdami ją Allesandro Nannini.
Dar po metų vykusiose lenktynėse A.Senna vėl susidūrė su tuo pačiu A.Prostu, tačiau tuomet jie jau atstovavo skirtingoms komandoms. Visus labiausiai stebino ne analogiška, tarsi du vandens lašai panaši avarija, o brazilo prisipažinimas po varžybų, jog incidentą jis išprovokavęs tyčia.
1993 m. A.Senna, Sudzukos trasoje pergalingai baigęs lenktynes, po varžybų demonstratyviai trenkė į nosį „Formulės 1” debiutantui airiui Eddie Irvine’ui, kuriam tos lenktynės buvo pirmosios jo gyvenime. Priežastis – neva airis trukdęs greitam brazilui jį aplenkti...
53 ratai finišo link
Jubiliejinių, 25-ųjų lenktynių šioje arenoje dalyviams sekmadienį teks įveikti 53 ratų, kurių vieno ilgis 5,807 km, (iš viso – 307,471 km) distanciją.
Trasos greičio rekordas priklauso Kimi Raikkonenui, 2005 metais suomiui pergalingose lenktynėse vieną Sudzukos trasos ratą nuvažiavusiam per 1 min. 31,540 sek.
Tačiau pastarųjų metų trasos karaliumi neabejotinai laikytinas „Red Bull“ atstovas S.Vettelis, iš keturių bandymų iš Sudzukos išsivežęs net tris Japonijos „Grand Prix“ ir tik 2011-aisiais šiuo trofėjumi leidęs pasidžiaugti Jensonui Buttonui.
„Sudzuka – mėgstamiausia mano trasa. Pati įdomiausia ir lygintina nebent su Niurburgringo Šiaurine kilpa arba Makao, o lenktyniauti Sudzukoje – ne kas kita, kaip tikras svajonės išsipildymas“, - nesunku suprasti ką daugiau turėjo mintyse S.Vettelis, kai po ketvirtųjų paeiliui pergalingų lenktynių Pietų Korėjoje jo paklausė žurnalistai, kokius planus pirmenybių lyderis puoselėja Japonijoje.
Be abejo jis sieks tik pergalės, tačiau ne tenkintis finišu rikiuotės gale į tolimąją Japoniją atvyko ir kiti lenktynininkai. Beliko keturi pretendentai
Su viltimis apie pergalingą metų finišą iš pretendentų būrio po nesėkmingai jiems susiklosčiusių lenktynių, prieš tai vykusių Pietų Korėjoje, atsisveikino tik du - Markas Webberis ir Nico Rosbergas.
Teoriškai galimybių pranokti S.Vettelį dar neprarado Fernando Alonso, K.Raikkonenas ir Lewisas Hamiltonas. Tačiau tik teoriškai, nes artimiausias lyderio persekiotojas F.Alonso nuo S.Vettelio atsilieka 77 taškais, K.Raikkonenas – 105, o L.Hamiltonas – net 111 taškų. Tad bent du pastarieji gali dar puoselėti viltis nebent tuo atveju, jei visas likusias lenktynes S.Vettelis paprasčiausiai pramiegotų.
„Red Bull“ lenktynininkas nepriklausomai nuo to, kokias vietas užimtų F.Alonso, čempiono laurais pasipuoštų keturis kartus finišavęs penktas, o kartą – netgi šeštas. Tačiau nenorint tampyti liūto už ūsų Sebastianui reikia dar vienos pergalės ir vienos antrosios vietos. Tada jis iškovotų trofėjų dar nepasibaigus čempionatui.
Pergalingai sezoną užbaigtų „Ferrari“ pilotas F.Alonso tik laimėjęs visas lenktynes. Ir tai su sąlyga, jei S.Vettelis visus kartus finišuotų penktas, o dvejose lenktynėse iš likusių penkių – ne aukščiau nei šeštas.
Jei likusias penkerias lenktynes laimėtų K.Raikkonenas, tam, kad suomis taptų čempionu, būtina, kad ketverias lenktynes S.Vettelis finišuotų ne aukščiau kaip aštuntas, o kartą – septintas. Tokiu atveju F.Alonso užimtos vietos ir iškovoti taškai neturėtų reikšmės.
L.Hamiltono galimybės dar labiau miglotos. Siekiant geidžiamiausio jam būtinos visos penkios pergalės ir tai su sąlyga, kad S.Vettelis kartą finišuotų aštuntas, o per likusias ketverias lenktynes užimtų ne aukštesnę, nei devintąją vietą.
Nėra abejonių, kad šis kortų namelis po lenktynių Sudzukoje dar labiau apgrius. Kurie jo kampai labiausia nukentės – sužinosime jau sekmadienį.
Viltis miršta paskutinė
F.Alonso jau ne po vienų lenktynių, kuriose jam nepavyksta pasiekti trokštamo, vis atviriau kritikuoja nekonkurencingą „Ferrari“ bolidą.
Tačiau stebėtina, jog prieš kiekvieną naują startą ispano optimizmas nebliūkšta.
„Mes privalome čia puikiai pasirodyti ir atsigriebti už tai, ką praradome Pietų Korėjoje. Pagaliau - sugrąžinti viltį gerbėjams. Mums be galo svarbi Konstruktorių taurės antroji vieta, o ir dėl lenktynininkų įskaitos čempiono titulo kova dar nebaigta. Todėl šio etapo lenktynės Sudzukoje gali daug kam ir daugeliu atveju būti lemiamos, todėl jų reikšmė tik didėja“, - atvykęs į Japoniją jau pirmajame interviu žurnalistams kalbėjo „Ferrari“ pilotas F.Alonso.
