Pabudimas iš komos, pasak neurologo, reiškia, kad prieš akis laukia dar ilgas kelias. „Pati žinia, kad kažkas po pusės metų pabunda iš komos, yra neįtikėtinai pozityvi“, - sako E.Riedereris.
M.Schumacherio dabar laukia labai intensyvi reabilitacija. Kasdien jam bus atliekama fizinė terapija, siekiant bet šiokios tokios pažangos. Legendinis lenktynininkas tiek fiziniu, tiek psichiniu požiūriu yra patyręs didžiulę žalą.
Reabilitacijos klinikoje visų pirma bus bandoma atstatyti jo sugebėjimą judėti ir bendrauti. Pirmiausias dalykas, kurį bus bandoma padaryti – jį išmokyti sėdėti.
„Mums tai yra visiškai natūralu, mes nesąmoningai laikome pusiausvyrą. O jis visa tai turės išmokti iš naujo“, - sako neurologas.
Pasak jo, būtų didelis pasiekimas, jeigu M.Schumacheris po trijų mėnesių sugebėtų savarankiškai sėdėti. Galimas dalykas, kad tada po pusės metų jis galėtų sėdėti elektriniame vežimėlyje ir jį valdyti. Suprantama, tai priklausys nuo to, ar jis sugebės judinti pirštus.
O ar galės M.Schumacheris kalbėti?
„M.Schumacheris man primena vokiečių rankininką Joachimą Deckarmą, kuris sutrenkė galvą į betoną. Aš trumpai esu jį girdėjęs – jis kalba daugiau ar mažiau garsiai, nesugeba artikuliuoti. Taip turėtų būti ir Schumiui. Ištisus sakinius sudaryti jam sunkiai pavyks – jis mokysis atskirus žodžius“, - aiškina E.Riedereris.
Per šešis komoje pragulėtus mėnesius M.Schumacherio raumenys išnyko, jis, pasak neurologo, turėtų atrodyti kaip skeletas.
„Žmonės išsigąstų, jeigu jį tokį pamatytų, - sako medikas. - Geriau, jeigu žmonės atsimins senąjį Schumio paveikslą, kuris yra žinomas. Esu matęs pacientų po tokio ilgo laiko, jie būna išties išsekę“.
Jeigu M.Schumacheris buvo išrašytas iš klinikos, tai reiškia, kad bent porą dienų jis išliko budrus. Medikai privalėjo kurį laiką palaukti, kad tikrai tuo įsitikintų, prieš skelbdami tokią žinią.
Pabudusio iš komos legendinio sportininko ateitis, pasak E.Riedererio, veikiausiai bus gana niūri. „Jis visam laikui liks neįgalus, visada liks priklausomas nuo kitų pagalbos, - sako gydytojas. - Labai nustebčiau, jei būtų kitaip – praktiškai nėra atvejų, kad būtų pasveikstama be jokių pasekmių“.
Parengė Jurgita Noreikienė
