Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius pranešė, kad viešosios įstaigos „Nemuno žiedas“ bankroto galimybė jau aptarta su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovais, tačiau į teismą dar nesikreipta.
„Įstaigos skolos šiuo metu viršija 3 mln. eurų, todėl tokiomis sąlygomis normaliai dirbti neįmanoma“, – sakė E.Urbanavičius.
Jo vadovaujamas departamentas yra vienintelis žiedinių lenktynių trasą valdančios viešosios įstaigos dalininkas ir gali priimti svarbiausius su valdymu susijusius sprendimus.
Regi du galimus scenarijus
Departamento vadovas E.Urbanavičius mano, kad bankroto procedūros metu galimi du tolimesni scenarijai. Vienas jų – visą turtą, išsidėsčiusį 74 hektarų plote, perduoti Turto bankui. Tuomet lenktynių trasos neliktų. Kita galimybė – steigti naują įstaigą, kuri imtųsi tos pačios veiklos.
„Įvairių sporto šakų federacijos, taip pat Kauno miesto ir rajono savivaldybės norėtų, kad lenktynių trasa šioje vietoje išliktų“, – kalbėjo E.Urbanavičius.
Pasirinkus pastarąjį variantą kyla klausimas, kur gauti reikiamų investicijų, o jų reikėtų bent 10 mln. eurų. E.Urbanavičiui rimtų abejonių kelia galimybė pritraukti privačių investuotojų.
„Niekas nesutiks investuoti neturėdamas valdymo teisių ir garantijų“, – teigė departamento vadovas.
Viešosios įstaigos dalininku tapus privačiai bendrovei, kiltų sunkumų ateityje gauti finansavimą įvairiems projektams iš Europos Sąjungos fondų.
„Galbūt pradedant veiklą nuo tuščio lapo galima būtų tartis su privačiais investuotojais, tačiau esamomis sąlygomis tikėtis pinigų neverta“, – kalbėjo E.Urbanavičius. Jis norėtų, kad startas naujam projektui būtų duotas kiek galima greičiau, tačiau apie tikslesnes datas tikino negalintis kalbėti.
Neprarado vilties susitarti
Tuo tarpu viešosios įstaigos „Nemuno žiedas“ direktorius Arūnas Samochinas tikino, kad šiuo metu vyksta derybos su pora labai didelių bendrovių, kurios tyrinėja galimybes nukreipti investicijas į pakaunėje besidriekiančią 3350 metrų ilgio lenktynių trasą.
„Judame į priekį – turime parengę investicinį projektą ir trasos atnaujinimo techninį projektą“, – kalbėjo įstaigos vadovas.
Jo nuomonė dėl privačių investicijų – gerokai optimistiškesnė ir paremta Estijos pavyzdžiu. Atnaujinant lenktynių trasą šioje šalyje buvo išleista apie 5 mln. eurų. Privatus investuotojas skyrė 800 tūkst. eurų ir dar paimta 1 mln. eurų paskola iš banko.
A.Samochinas neabejoja, kad šiuolaikiška lenktynių trasa Kačerginėje turi veikti, nes tai būtų naudinga visam regionui. Šalia tokių trasų įsikūrę Europos miesteliai tiesiog klesti, jeigu jose vyksta FIA rengiamos varžybos.
Sugeba uždirbti pelno
A.Samochinas „Nemuno žiedo“ vadovu tapo prieš ketverius metus ir visą šį laiką įstaiga dirbo pelningai – kasmet pavyksta uždirbti 10–15 tūkst. eurų pelno. Dar svarbiau, kad per tuos metus pavyko grąžinti apie 150 tūkst. eurų įsiskolinimų privatiems kreditoriams.
Kol neprasidėjo didieji investiciniai projektai, „Nemuno žiedo“ vadovai imasi mažesnių. Lapkričio pradžioje A.Samochinas pasirašė ketinimų protokolą su Austrijos įmone „Technische Hydraulik Planungs– und Errichtungs GmbH“, ketinančia prisidėti Kačerginėje įrengiant Vairuotojų praktinių įgūdžių lavinimo centrą. Užsienio investicijos siektų iki 0,5 mln. eurų.
„Apie bendradarbiavimą su Lietuva austrai kalba jau gana ilgą laiką. Jie pasiryžę prisidėti ne tik lėšomis, bet ir turima solidžia patirtimi“, – aiškino A.Samochinas.
Kiek anksčiau Lietuvoje jau buvo įkurti 4 tokie centrai, tačiau Kaunas liko nuošalyje. Kiekvienas tokių centrų kainavo 4–5 mln. eurų. „Nemuno žiedui“ priklausančiose teritorijoje projektui užtektų 3,5 mln. eurų, nes dalis reikalingos infrastruktūros jau sukurta.
Šešėlis metamas buvusiam vadovui
Finansiniai „Nemuno žiedo“ sunkumai daugiausia siejami su buvusiu šios viešosios įstaigos vadovu, praeityje garsiu lenktynininku 61 metų Eduardu Jaku.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) dar 2011 metais pradėjo krėsti „Nemuno žiedo“ administraciją, tačiau tyrimas užtruko ir tik šiemet byla pasiekė Kauno apygardos teismą.
E.Jakas kaltinamas sukčiavimu, turto pasisavinimu, dokumentų klastojimu ir tokiais veiksmais pasisavinęs daugiau kaip 3 mln. eurų.
Prokurorai mano surinkę pakankamai įrodymų, kad dešimtmetį viešajai įstaigai vadovavęs E.Jakas sudarė fiktyvias sutartis su maždaug 10 privačių įmonių dėl statybos, reklamos, automobilių remonto paslaugų.
Kaltinamasis savo kaltę visą laiką neigė, tačiau dėl jo sveikatos kyla rimtų abejonių, ar išvis pavyks nustatyti visas reikšmingas aplinkybes.
Kaunietį jau kelerius metus išties kankina net kelios sunkios ligos, dėl šios aplinkybės smarkiai užtruko ir ikiteisminis tyrimas.
Kauno apygardos teismui nuo šių metų pavasario nepavyko atversti šios bylos, o teismo medicinos ekspertų paprašyta pateikti išvadas dėl kaltinamojo sveikatos.
Miestas nenori likti nuošalėje
Povilas Mačiulis
Kauno vicemeras
„Kačerginė yra turbūt vienintelė šalyje vieta, kurioje gali būti įrengta pasaulinius standartus atitinkanti lenktynių trasa. Šiam tikslui pasiekti vienijame pajėgas su Kauno rajono savivaldybe bei Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentu.
Miesto indėlis – naujos trasą valdančios organizacijos steigimas, pagalba rengiant atnaujinimo projektus bei užtikrinant būtinąjį ryšį su Kauno miestu.
Konkrečios veiklos formos dar nėra sutartos, tačiau neabejoju, kad kartu dirbsime susisiekimo, rinkodaros ir kitose srityse.
Pradėjus veikti tokiam objektui, regioną aplankytų daug svečių iš Lietuvos ir užsienio, o tai būtų naudinga tiek miestui, tiek rajonui.
„Nemuno žiedo“ trasos atnaujinimo projektą galima pavadinti pirmu konkrečiu žingsniu siekiant atitirpdyti praeityje visiškai užšalusius santykius tarp Kauno miesto ir rajono savivaldybių.“
