Pirmieji su gausiu gerbėjų būriu atsisveikino Benediktas Vanagas ir jo šturmanas iš Lenkijos Sebastianas Rozwadowskis.
Džiaugsmingai nusiteikę lenktynininkai tvirtino, kad jie Dakarui puikiai pasiruošė, o technika, įskaitant ir pilną lietuviškų skanumynų prikrautą techninės pagalbos sunkvežimį, jau pasiekė Buenos Aires.
Tačiau šiek tiek įtampos B.Vanagas jaučia. „Pirmame Dakare finišas buvo labai svarbus, o dabar suprantame, kokia atsakomybė ant mūsų pečių. Norime įrodyti pasauliui, kad ne viskas parodoma dydžiu. Teks būti labai išmintingiems“, – sakė jis.
Netrukus į oro uostą atvyko ir Antanas Juknevičius bei jo šturmanas Mindaugas Slapšys su ne mažesne palaikymo komanda.
Jis tvirtino nejaučiantis jokio nerimo – tai A.Juknevičiui jau dešimtosios Dakaro varžybos, o dar daugiau patirties jis sukaupė kitose dykumų lenktynėse.
„Jokiam egzaminui universitete nebuvau taip gerai pasiruošęs, – juokavo jis. – Aišku, neįmanoma būti garantuotam dėl technikos, net nauji lėktuvai nukrenta, bet pasiruošėme taip gerai, kaip tik galėjome.“
A.Juknevičius nemėgino spėlioti, kurią vietą galėtų užimti šių metų Dakare. Jo manymu, tokiomis spėlionėmis sportininkai tik apriboja save. Tačiau lenktynininkas neslepia norintis pagerinti pernai B.Vanago pasiektą rezultatą – 24 vietą bendroje įskaitoje. „Tai būtų puikus rezultatas ir Lietuvai, ir asmeniškai“, – sakė jis.
Išvykdamas į dykumų ralio maratoną ekipažas įteikė ypatingą dovaną Vilniaus oro uostui – smėliu puoštą stendą su Dakaro ralio simboliu ir lenktynininkų parašais.