Jie vėl startuos su tuo pačių „Seat“ bruožų turinčių lietuvių meistrų rankomis sukonstruotu visureigiu, kurį vadina „Bite“ (angl. „bee“).
200 AG galią ir 500 Nm sukimo momentą išvystantis 1,9 litro darbinio tūrio motoras buvo perrinktas panaudojus naujas detales, tačiau jo konstrukcija iš esmės nepasikeitė. Sportinio automobilio svoris siekia 1,7 tonos.
Naujos variklio „smegenys“
Didžiausias pakeitimas – variklis gavo „naujas smegenis“, t. y. naujutėlį valdymo bloką, kurį programavo Olandų specialistas.
Kaip aiškino vyriausiasis komandos mechanikas Darius Biesevičius, tai leis jiems sekti visus variklio parametrus. Duomenys bus pradedami įrašinėti startuojant, o nuskaitomi – po greičio ruožo.
Kompiuteris turi galimybė įrašyti aštuonių valandų trukmės važiavimo informaciją, taigi to komandai turėtų visiškai pakakti.
„Prieš tai buvo taip, kad klausydavome, ką ekipažas pasakoja ir pagal spėliodavome, kad galėjo nutikti. Dabar dirbsime gerokai tiksliau“, – kalbėjo D. Biesevičius.
Sumontuoti nauji jutikliai, pasak šturmano S. Jurgelėno, pavertė šį automobilį išties išmaniu: „Mes jau lenktynių metu galėsime sekti daugelį parametrų ir imtis veiksmų, jei jų prireiktų. Naujas kompiuteris turėtų „draugauti“ ir su išretėjusiu oru aukštikalnėse, ir su aukšta temperatūra.“
Išvengs daugumos problemų
Praėjusiais metais variklis dirbo pernelyg patekant pernelyg karštam orui ir degalams. Buvo ir kitų techninių problemų. Anot vyriausiojo mechaniko, viso to dabar bus galima išvengti.
Transmisija ir važiuoklė ženkliai nepasikeitė. Specialūs testai buvo skirti geriau subalansuoti šuolius, padidinti stabilumą posūkiuose. Patobulinimų susilaukė degalų įpurškimo bei oro padavimo sistemos.
„Tai greičiau evoliuciniai patobulinimai nei revoliuciniai sprendimai. Įdiegę valdymo sistemą, galime tiksliau sureguliuoti automobilį, todėl testų metu gauti rezultatai turėjo įtakos ir kitiems pakeitimams.
Šiemet automobilyje yra daugiau aušinimo kanalų, o tai leis palaikyti žemesnę temperatūrą ir padidins patikimumą“, – komentavo automobilio konstruktorius D. Biesevičius.
V. Žala tikisi, kad tai leis visą Dakaro maratoną išlaikyti tokį tempą, kokį ekipažas praėjusiais metais pademonstravo pirmuosiuose greičio ruožuose.
Lenktynininko teigimu, to turėtų visiškai užtekti tam, kad komanda užimtų prizinę vietą alternatyviais degalais varomų automobilių įskaitoje.
Ateinančiais metais Dakaro dykumų maratone jis jau nebebus naujokas.
Nedidelis žinių bagažas, kurį sugebėjo sukaupti pirmą kartą mėgindamas įveikti sudėtingiausių lenktynių distanciją, anot V. Žalos, šiek tiek ramina.
Lengvo pasivažinėjimo nesitiki Artėjančiose lenktynėse sportininkų laukia nauji iššūkiai. Pirmiausia – nauja šalis. Paragvajus, kuriame 2017 metų sausio 2 dieną ir prasidės Dakaras, pirmą kartą egzaminuos lenktynininkus.
Šios šalies keliuose ir bekelėje numatyti greičio ruožai primins klasikinį ralį – čia bus pakankamai daug greičio, tačiau ir klaidos kaina gali būti itin brangi.
Galima prisiminti, jog 2016 metų Dakaro pradžia buvo koreguojama gamtos. „Nemanau, kad dvejus metus iš eilės panašiose vietose panašiai stipriai lytų. Turbūt šiemet Dakaro pradžioje jau gausime paragauti tikrų dulkių“, – juokavo S. Jurgelėnas.
Patyrusio šturmano teigimu, dalyvių gretas labiausiai išretins etapai Bolivijoje. Per penkias dienas reikės ne tik nuvažiuoti daug kilometrų, ne tik įveikti maratoninį greičio ruožą, kuriame mechanikai ekipažams negalės padėti, bet dažnai reikės kovoti su karščiu ir 3000-4000 m aukštikalnėmis.
Organizatoriai šiemet Bolivijoje rado naujų kelių (ir bekelės), todėl kol kas anksti teigti, kuris etapas bus pats sunkiausias.
