Dakaro ralyje šiemet startuos net trys lietuviški ekipažai automobilių įskaitoje ir vienas motociklininkas.
Antanas Juknevičius su Dariumi Vaičiuliu, Vaidotas Žala su Sauliumi Jurgelėnu ir Benediktas Vanagas su lenku Sebastianu Rozwadowskiu kartu su dar 89 ekipažais lenktyniaus automobilių įskaitoje.
Lietuvių komandos išlydėtos į triukšmingiausias Dakaro pragaro lenktynes
Balys Bardauskas varžysis motociklų įskaitoje su dar 140 lenktynininkų.
Sausio pradžioje lenktynininkai ir juos lydintys mechanikai atsiėmė anksčiau į Peru atplaukusią techniką, sėkmingai perėjo techninę komisiją ir sausio 6 dieną Limoje pervažiuos simbolinę 40-ojo ralio starto arką.
Pirmajame etape kelyje į bivaką Piskėje jų laukia 272 kilometrai, iš kurių 31 kilometrą sudarys greičio ruožas Peru smėlynuose. Taip prasidės dvi savaites truksiantis 9 tūkst. kilometrų maratonas per tris valstybes.
Lietuvių technika supanašėjo
Lietuviai į Pietų Ameriką išvyko turėdami ir panašių, ir skirtingų tikslų. Šįmet kovą automobilių įskaitoje stebėti bus įdomu ne tik todėl, kad Dakaro ralyje dalyvauja net trys patyrę ekipažai, bet ir todėl, kad jų technika – kaip niekad panaši.
Visi trys lietuvių ekipažai finišo link važiuos automobiliais „Toyota Hilux Overdrive“.
43-ejų A.Juknevičiaus automobilis – tas pats, kuriuo sportininkas Dakarą įveikė pernai ir pasiekė geriausią visų laikų rezultatą tarp Baltijos šalių sportininkų, užėmęs 21-ąją vietą.
Antano Juknevičiaus ekipažas – pirmasis praėjęs Dakaro komisiją
Tuo metu 40-metis B.Vanagas persėdo į prastesnį automobilį, o mažiausiai patyręs lietuvis Dakaro trasose 30-metis V.Žala – į geresnį nei pernai.
V.Žala ir S.Jurgelėnas dvejus metus Dakaro ralyje dalyvavo su lietuvių kurtu visureigiu, sukonstruotu „Seat Leon“ pagrindu. „Bitute“ vadintas visureigis pavieniuose greičio ruožuose būdavo greitas, bet gedo tiek daug kartų, kad nei pernai, nei užpernai šiam ekipažui nepavyko pasiekti finišo.
Susiję straipsniai
Pirko patikrintą automobilį
Patyręs dykumų vilkas A.Juknevičius dar pernai įspėjo kolegas, kad norint sėkmingai važiuoti Dakare būtina rinktis tegul ir ne naują, bet gamykloje ruoštą patikrintą modelį, nes maratone ypač svarbus automobilio patikimumas.
Tai suprato ir V.Žala – 2018-ųjų maratonui jis įsigijo automobilį, kuris ralio finišą sėkmingai kirto jau triskart.
Anksčiau V.Žalos „Toyota“ priklausė 68 metų viešbučių tinklo savininkui iš Belgijos, kuris važiuodavo rikiuotės viduryje.
„Perkant sportinį automobilį yra didelis privalumas, jei juo važiavo ne pats greičiausias pilotas – visureigis mažiau dilo trasoje. Perkant techniką, su kuria buvo iškovoti titulai, būna didesnė tikimybė, kad ji daug kentėjusi, o prikelti ją naujam gyvenimui atsieis brangiau“, – pristatydamas automobilį kalbėjo lenktynininkas.
Tikslios visureigio kainos V.Žala neatskleidė, bet užsiminė išleidęs mažiau nei 200 tūkst. eurų. Bet jis neslėpė turintis rimtų planų ateičiai – su šiuo automobiliu Dakarą norėtų šturmuoti trejus metus.
Šių metų Dakaro ralyje svarbiausias V.Žalos tikslas – pasiekti finišą, bet drąsiu vairavimu pagarsėjęs lenktynininkas, turintis itin patyrusį šturmaną, greičiausiai tuo neapsiribos ir išbandys automobilio greitį.
Sportinį V.Žalos „Hilux“ varo 5 litrų darbo tūrio V8 tipo „Toyota“ variklis, kurio galia siekia 375 AG, o didžiausias sukimo momentas – 580 Nm. Jo automobilis – lygiai tokios pat konstrukcijos kaip ir A.Juknevičiaus.
Negavo tokio, kokio norėjo
Panašų „Hilux“ šiam Dakarui nusipirko ir B.Vanagas. Kiek naujesniame, 2013 metais gamintame, B.Vanago visureigyje esminis skirtumas yra tik nepriklausoma galinė pakaba.
Kitų dviejų lietuvių „Hilux“ gale turi sijas. Tai reiškia, kad užvažiavus ant itin nelygių paviršių – kopų ar akmenų – A.Juknevičiaus ir V.Žalos automobiliai kelią sieks tik trimis ratais, o B.Vanagas galės kapstytis visais keturiais. Tačiau automobiliams su sijomis smėlyje leidžiama 5 cm didesnė važiuoklės eiga, todėl lenktynininkai skirtingai vertina, kuri technika geresnė.
Vis dėlto visi Dakaro lyderiai ne be reikalo renkasi nepriklausomą pakabą. Tokie automobiliai greituose ruožuose valdomi gerokai lengviau ir tiksliau.
Tačiau B.Vanagas neslėpė, kad savo pirkiniu nėra itin patenkintas. Šį „Hilux“ jis įsigijo „iš bėdos“ po to, kai naujesnį, pernai naudotą „Hilux Overdrive“ pardavė portugalams, bet nebegalėjo gauti jam gamyklos pažadėto dar naujesnio modelio.
„Liepos pabaigoje buvome sukirtę rankomis dėl visiškai naujo automobilio – tokio, kokiu 2017-ųjų Dakarą įveikė gamyklinė „Toyota“ komanda. Bet ekonomika atgimsta, yra augančių rinkų, tokių kaip Kinija, ir nors esame klientai, pirkę jau du automobilius, buvome nustumti į šoną“, – nusivylimo neslėpė B.Vanagas.
Jo šių metų Dakaro automobilis bus varomas 5 litrų darbo tūrio V8 formos 380 AG varikliu, kurio maksimalus sukimo momentas – 600 Nm.
Dėl to išvykdamas B.Vanagas labai atsargiai vertino savo tikslus. Penkis kartus maratone dalyvavusiam lenktynininkui tiesiog pasiekti finišą nebepakanka, bet lietuvis neišdavė, kurią poziciją laiko realiu tikslu.
Susiję straipsniai
„Mūsų tikslas yra ne greitis kiekviename ruože. Galime, bet tai pavojinga. Dakare turime daugiau greičio, nei reikia, bet tai labai pavojinga, – apie tikslus kalbėjo B.Vanagas. – Tebūnie nebūsime greičiausi tą dieną, bet svarbiausia pasiekti finišą.“
Jis ketino būti ypač atsargus per pirmąsias 5 dienas, kai trasos drieksis per smėlynus: „Smėlyje gali išlošti nedaug, o pralošti – labai daug. Kiekvienas sustojimas reiškia, kad mažiausiai 3 minutes teks darbuotis kastuvais.“
Atsakomybė neslegia
Po pernykščio itin sėkmingo Dakaro ralio šįmet gerbėjai iš A.Juknevičiaus tikisi ne prastesnio rezultato. Nedideliems, gamyklų neremiamiems ekipažams prasimušti į geriausiųjų dvidešimtuką sudėtinga, tad A.Juknevičius dėl rezultato nesuko galvos.
Jis tvirtino į šį Dakarą išvykęs gerai pasiruošęs. Todėl ir administracinėje varžybų komisijoje užtruko vos 20 minučių.
A.Juknevičius prieš startą net spėjo patikrinti visureigį Peru kopose. Jis išbandė, kaip automobilis laikosi po šuolių, imitavo klimpimą smėlyje.
„Labai smagu ir naudinga prieš startą bent kelioms valandoms sugrįžti į tą būseną. Manome, kad pirmųjų trijų dienų trasos bus būtent tokios kaip čia: aukštos ir stačios keteros, statūs kopimai ir panašūs nusileidimai“, – pasakojo lenktynininkas.
A.Juknevičius prisipažino, kad smėlynai ir kopos yra jo stichija.
Pirmoji Dakaro maratono dalis būtent tokia ir bus – tris dienas lenktynininkai važiuos beveik vien smėliu, jo netrūks dar dvi dienas, o po to maršrutas ims kilti į aukštikalnes, kol sportininkai pasieks net 3600 m virš jūros lygio įsikūrusį La Pasą.
Pasirodymą skiria sūnui
Dakaro ralio trasa ypač sudėtinga motociklininkams. Jie turi įveikti beveik tą patį maršrutą kaip automobilių vairuotojai, bet neturi nei šturmano, nei apsaugos nuo dulkių, nei (dažnu atveju) galimybės prisėsti.
Tačiau „KTM 450 Rally Replica“ motociklu startuojančiam Baliui Bardauskui visa tai – nė motais. 40-metis lenktynininkas pastarąjį kartą Dakaro ralyje startavo 2009 metais, tačiau trečiajame etape nukritęs nuo motociklo susilaužė abi rankas.
Malšindamas skausmą vaistais jis įveikė dar tris etapus, bet finišo pasiekti negalėjo.
Sportininkas šįmet juokavo, kad važiuoja „už linksmą, nerūpestingai prabėgusią jaunystę“, bet rimčiau kalbėdamas savo pasirodymą skyrė pernai gimusiam sūnui Perkūnui.
„Tam, kad galėtum startuoti Dakaro ralyje, pirmiausia turi būti visapusiškai subrendęs – finansiškai, morališkai, fiziškai. Dakare jaunų sportininkų nėra.
Galbūt todėl iš pradžių turi atsiduoti savo šeimai, padėti draugams ir savo tėvynėje padaryti ką nors apčiuopiamo. Tik tada gali garsinti Lietuvą už jos ribų“, – sakė B.Bardauskas.