Rodos sakydamas, kad varžybos kasdien bus tik sunkesnės, Dakaro sporto direktorius Marcas Coma nemelavo, o jam pritaria ir daugiausiai patirties lietuvių gretose turintis Antanas Juknevičius.
Sunkiausiomis pasaulio varžybomis vadinamas Dakaro ralio maratonas neskubėdamas slenka žemyn vakarine Lotynų Amerikos pakrante.
Po penkerių metų pertraukos džiugindamas Peru automobilių sporto aistruolius ir smalsuolius, 40-asis Dakaras lenktynininkus šiurpina grėsminga pradžia.
„Avarijų daug – tokios jau tos kopos, jų niekada negali pervertinti ar neįvertinti. Jas įveikti sportininkai mokosi ne vienerius metus – keliauja į įvairius pasaulio kraštelius, kur skiriasi smėlių klampumai, keterų statumai ir pan.
Tačiau viena pagrindinė taisyklė važiuojant kopomis galioja visame pasaulyje – reikia būti labai atsargiam su akceleratoriumi ir valdyti greitį nenorint užklimpti ar pernelyg įsibėgėti“, – patirtimi dalijosi Jungtiniuose Arabų Emyratuose ne vieną žiemą vairavimo smėlyje instruktoriumi dirbęs A. Juknevičius.
Sunku suskaičiuoti kiek automobilių antrajame Dakaro ralio etape patyrė avarijas, tačiau bent keturi dalyviai netekę vilčių kovoti dėl aukštų pozicijų – 20-uke važiavę sportininkai.
Kaip teigia A. Juknevičius, siekiant rezultato rizika išauga, o šiandien lyderių ir visų sportininkų laukia dar vieną grėsminga diena.
„Vėl bus nemažai navigacijos – važiuosime visiška bekele. Tokiuose greičio ruožuose pasimetęs prarandi daug, o geriau susiorientavęs gali išlošti net prieš lyderius.
Svarbiausiai visus 300 kilometrų išlaikyti šaltą galvą – nuklydus nuo trasos ir vėliau ją atradus nesistengti iškart „atlošti“ to prarasto laiko, o po truputį atgauti tempą, surasti prarastą ritmą.
Šiandien ir vėl bus sunku, bet kokie pirmadieniai būna lengvi, ypač Dakare?“, – kalbėjo A. Juknevičius.
