Šeštadienį automobilių įskaitos lenktynininkams iš viso reikėjo įveikti 726 kilometrus iš La Paso į Ujūnį, iš kurių 425 – greičio ruožas. Greičiausiai tą padarė Carlosas Sainzas su Lucasu Cruzu, greičio ruože užtrukę 4 val. 49 min. 26 sek. Šis ekipažas tapo lyderiais bendroje įskaitoje, nes po pirmų 6 etapų pirmavęs Stephane‘o Peterhanselio ir Jeano-Paulo Cottret ekipažas patyrė avariją ir septintame prarado beveik 2 valandas.
Septintasis greičio ruožas buvo stipriai pažliugęs, iš rikiuotės kaip lapai krito lyderiai, tačiau lietuviams diena buvo gera – į TOP-20 įšoko visos trys automobiliais važiuojančios komandos. Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas finišavo net 12 vietoje, Benediktas Vanagas ir Sebastianas Rozwadowskis buvo 15-ti, o Antanas Juknevičius ir Darius Vaičiulis finišą pasiekė 16-ti. Tai – pats geriausias lietuvių rezultatas šiame Dakaro ralyje.
Jau pirmuosiuose septinto etapo kilometruose strigo net du „Mini X-Raid“ komandos lyderiai – Mikko Hirvonenas ir Yazeedas Al-Rajhis, tačiau didžiausios problemos kilo vienvaldžiam varžybų lyderiui Stephanui Peterhanseliui.
„Peugeot“ komandos vedlys prieš šį etapą turėjo solidžią persvarą prieš artimiausią persekiotoją, tačiau susidūrė su gedimu ir trasoje buvo priverstas remontuoti pakabą. Tai lėmė, jog prancūzas finišą pasiekė prieš pat lietuvius.
Daug purvo
Rimtų problemų maratoniniame greičio ruože pavyko išvengti Antano Juknevičiaus ir Dariaus Vaičiulio ekipažui, kuris startavęs iš 30-os pozicijos netruko pakilti aukštyn ir preliminariais duomenimis finišą pasiekė 16-oje vietoje.
„Apibendrinant buvo apie 300 km tikrų WRC trasų, manau, kad broliams lietuviams ralistams čia turėjo būti kaifas, – numanydamas aukštus lietuviškų ekipažų rezultatus po finišo kalbėjo A. Juknevičius. Likę 100 km buvo smėlis su kupstais, apie kuriuos Darius jau perspėjo vakar.
Tai ten buvome vieną kartą pasėdę – signalizuojant priekyje esančiam sportininkui nesulaukėm malonės, o galiausiai jam sustojus patys buvome priversti stabdyti ir paklimpom. Bet svarbiausia, jog mašina visiškai be jokių pažeidimų, niekur netrenkėm, nieko nepalikom, toks buvo šiandienos tikslas.“
Pirmąją maratono dalį, 425 kilometrus iš La Paso į Ujūnį, „Agrorodeo“ komandos ekipažas Vaidotas Žala su Sauliumi Jurgelėnu įveikė 12-oje vietoje. Jie užtruko 6 val. ir 15 sek. bei bendroje įskaitoje, preliminariais duomenimis, pakilo į 15-ą vietą.
„Šlykštus greičio ruožas: vienas po kito keičiasi purvynai, pelkė ir kopos su augmenija, kur galima stuburą išbarstyti. Vienas iš tokių nevykusių greičio ruožų – sakau, kad nebepatinka man ta Bolivija, reikia bėgti greičiau iš čia. Kiek stuburai laiko, tiek važiuojam, juk dar rytojui mašinėlę pataupyti reikia – kol kas išsaugojom vientisą“, – šypsodamasis finiše kalbėjo V. Žala.
B.Vanagas patyrė techninių problemų
15 vietoje pabaigęs pirmąją maratono dieną Benediktas Vanagas neatrodė patenkintas: elektronikos problemos ir po purvo klodais pasislėpęs apgadintas automobilis bylojo apie sunkią dieną.
„Greičio ruožas vienas ilgiausių. Pradžioj viskas vyko pakankamai sklandžiai ir tikrai važiavom susikaupę, įvažiavom į smėlį su vadinamais „camel grass“, t.y. kupranugarių žole. Ten labai klampu, o pas mus dingo variklio pilnas galingumas, tai teko padirbėti kastuvais ir ieškoti lengvesnio ištrūkimo kelio iš tenai.
Praradom apie kokių penkiolika minučių, paskui viskas vyko sklandžiai iki greičio ruožo vidurio, kur kertant kampą nepastebėjau upės išgraužos ir pusė automobilio įkrito į ją, tai irgi prarasta turbūt apie dešimt minučių, kol mes iš ten išsikrapštėme“, – pasakojo „General Financing team Pitlane“ pilotas.
„Paskutiniai du šimtai kilometrų šiaip labai techniški, labai smagūs, tikrai reikėjo daug padirbėti vairu, akceleratoriumi, stabdžiais, net rankiniu stabdžiu. Likus kokių penkiolikai kilometrų iki finišo, pradėjo dinginėti akceleratoriaus pedalo kontaktas, ne kontaktas, signalas, tai teko nemažai kartų perkrauti automobilio kompiuterį, kad jis pradėtų veikti.
Na bet mes finiše ir dabar, kadangi šiandien maratono diena, tai reiškia, kad negalime turėti visiškai jokios pašalinės pagalbos, tik su tuo, ką turime automobilyje turime darbuotis, tai pasiraitojam rankoves ir einam ruošti automobilį rytojui“, – tęsė Benediktas.
Po pirminės apžiūros, ekipažas didesnių automobilių sužalojimų nepastebėjo – kosmetiškai pažeistas automobilio priekis didesnės įtakos sekmadienį laukiantiems iššūkiams neturės. O iššūkių bus daug – šią dieną organizatoriai pristato kaip paskutinį tikrąjį iššūkį: aukštikalnių tortą, su daugiau kaip penkiais šimtais kilometrų pagardins dar viena kopų sesija.
Tai reikš tikrą kantrybės išbandymą automobiliams, kurie šiandien sulauks minimalaus techninio aptarnavimo, o per dvi dienas turės įveikti kone tūkstančio kilometrų katorgą.
Tai taip pat reikš labai rimtą intrigą podiumo siekiantiems dalyviams – vienvaldis lyderis Stefanas Peteranselis išbarstė savo persvarą dėl šiandien užklupusių važiuoklės problemų, tad norinčių pasinaudoti šia klaida atsiras daug – lenktynės maksimaliu tempu tęsiasi, tačiau ar visi pasiruošę jas atlaikyti po savaitės kankynės atsakys tik laikas.
Sekmadienį Dakaro dalyvių laukia antroji maratono dalis – 585 km ilgio etapas iš Ujūnio į Tupisą, kuriame lauks vienas ilgiausių šių metų Dakaro greičio ruožų – 498 km. Lenktynininkams teks pakilti į 4,8 km aukštį ir vėl prisiminti važiavimą per kopas, nes 15 procentų visos greičio ruožo dangos sudarys smėlis. Naktį lenktynininkai savo automobilius turės aptarnauti patys, o vienintelė galima pagalba – kiti sportininkai ir skambutis mechanikų komandai.
