Kokia yra jų kasdienybė ir kuo darbas Dakare skiriasi nuo klasikinio ralio varžybų? Apie tai papasakojo 18-ą vietą 2018-ųjų Dakaro ralyje užėmusios „Agrorodeo“ komandos technikai.
Svarbu atsirinkti reikalingiausius
Vieną Dakaro ralio automobilį paprastai aptarnauja trys inžinieriai. Kiekvienas jų turi būtiniausių įrankių komplektą, su kuriais galima atlikti visus bazinius darbus, o tam tikrų didesnių ar ne kasdien naudojamų įrankių yra po vieną.
„Kai kurie įrankiai yra labai specifiniai, tačiau su dauguma jų galima atlikti daugiau nei vieną funkciją ir pritaikyti įvairiems darbams.
Todėl dar ruošdamiesi Dakarui mes planuojame, kad įrankių kiekis būtų nedidelis ir kad su jais būtų galima atlikti kuo daugiau darbų.
Mažesnį įrankių kiekį galima sudėti tvarkingiau, jie užima mažiau vietos ir svorio dar kažkiek sutaupoma neprisikrovus nereikalingų“, – pasakoja vienas komandos technikų Egidijus Janavičius.
Dakaro ralyje vienintelis požymis, kad lenktynės jau baigtos, yra linkę ar lūžę automobilio saugos lankai.
Visais kitais atvejais lenktynes galima su tam tikromis baudomis tęsti. Tai, pasak E. Janavičiaus, pagrindinis skirtumas lyginant pasiimamų įrankių kiekį Dakaro maratonui bei kitoms, trumpesnėms varžyboms.
„Klasikinio ralio varžybose servisas paprastai trunka 30 minučių ir per tiek laiko gali padaryti nedaug – didelių darbų kėbului neatliksi, variklio nepakeisi.
Dakare per 14 dienų gali susidurti su bet kokia situacija“, – teigė technikas.
Miega važiuodami
Variklį Dakare keisti galima, tačiau už tai skiriama 50 valandų bauda, panaikinanti bet kokias pretenzijas į aukštą rezultatą, tad daugelis komandų atsarginio net neima.
Kitą svarbų agregatą – pavarų dėžę – leidžiama keisti vieną kartą.
„Agrorodeo“ komanda greičių dėžės remontą buvo numačiusi per poilsio dieną, tačiau pradėję sklisti nemalonūs garsai privertė paankstinti darbus viena diena ir turėti bemiegę naktį.
Dakaro ralis vyksta dvi savaites ir kiekvieną dieną šimtus kilometrų įveikti reikia ne tik lenktynininkams.
Kiti komandos nariai taip pat turi pervažiuoti iš vieno bivuako į kitą, įkurti stovyklą bei, grįžus lenktynininkams, imtis darbo – automobilio tvarkymo.
Neretai jis trunka visą naktį. Į klausimą „Kada miegoti?“ technikai atsako paprastai: „Pervažiuojant tarp bivuakų“.
Priežiūra nereikalinga
R. Žalnierukynas pabrėžė, kad pilna komandos įrankių komplektacija yra brangus malonumas.
„Jeigu skaičiuotume absoliučiai visus komandos turimus įrankius, kaina siektų tūkstančius.
Pavyzdžiui, šiemet turėjome specialią kamerą, kurią galėjome įkišti į įvairias kiaurymes ir telefono ekrane matyti vaizdą – tai pravertė vertinant kai kurių detalių būklę“, – prisiminė inžinierius.
Dakaro ralis taip pat yra nebloga bandymų platforma įrankiams: jie gauna didžiulį aplinkos poveikį, daug dulkių, vandens.
Tačiau komandos technikai jų priežiūrai dėmesio neskiria dėl labai paprastos priežasties – laiko trūkumo.
„Automobilių sporte labai svarbu neužsiimti papildomais, nebūtinais darbais. Mes taupome laiką, tad tokios priežiūros paprastiems įrankiams nedarome.
Prieš išvažiuojant pasirenkame tokius, kurie tarnautų bet kokiomis sąlygomis ir nekeltų problemų“, – aiškino R. Žalnierukynas.
Kur kas svarbiau už priežiūrą Dakare yra tvarka. Tai itin aktualu mažesniems, dažniau naudojamiems įrankiams, tad tvarkingos dėtuvės ir jų naudotojų pedantiškumas atsiperka – prireikus viskas būna po ranka ir nereikia ieškoti pas kitus.
Čia ne paskutinę rolę vaidina įrankių kokybė – žinoma taisyklė, kad geri prietaisai paprastai turi kokybiškas ir patogias dėtuves.
