Tradiciškai tarpsezonis kupinas svarstymų, kaip patobulinti turimą mašiną, kuo atnaujinti technikos parką ar apskritai – nuo ko pradėti?
Sportinės technikos turgus
Tinklapiai, kuriuose lenktynių entuziastai keičiasi informacija, šiuo metu itin gausu pasiūlymų įsigyti mėgėjiškoms kroso, ralio ar slalomo varžyboms paruoštą techniką.
Nuo „Lada 2101“ su persodintu „Opel“ varikliu ir „Porsche“ stabdžiais už 8500 eurų iki „Audi A3“ su hidrauliniu rankiniu už 800 eurų. Nuo krosui paruošto „Honda CRX“ už 700 eurų iki „Buggy 1600“ su „Honda“ motoru už 10 000 eurų.
Žinoma, prieš investuojant į techniką, būtina apsispręsti kur – kroso, ralio kroso, slalomo, ralio ar žiedinių lenktynių čempionate, o galbūt kartinguose – labiausiai norisi išbandyti jėgas.
Ralio sprinto ir slalomo varžybose solidžią trofėjų kolekciją surinkęs vilnietis Andrius Kilda, pasakodamas apie mėgėjiškoms lenktynėms skirto automobilio įsigijimą akcentuoja, kad pradedančiajam visais atvejais racionaliau rinktis silpnesniąja 1600 kubinių centimetrų klasę.
„Kad ir kaip keistai tai skambėtų, prioritetu reiktų laikyti ir investuoti ne į variklio galios didinimą, o į efektyvesnius stabdžius – būtent jie leidžia patikėti, kad kontroliuoji situaciją trasoje ir gali bet kurią akimirką atsikratyti greičio pertekliaus.
Kai tai nutinka pradedi iš tiesų važiuoti kur kas didesniu tempu. Kitas svarbus dalykas, kurį būtina kruopščiai išnagrinėti renkantis mašiną lenktynėms – svorio ir galios santykis.
Kalbant apie 1,6 klasę bene patraukliausiai atrodo „Honda CRX“ bei „Suzuki Swift“. Tokį neblogos būklės automobilį galima įsigyti už 1000–1500 eurų.
Kiekvienas startas įskaitant išlaidas degalams ir dalyvio mokestį neturėtų viršyti 70–150 eurų“, – teigia jis.
Kur kas plačiau piniginę reikia atverti norint startuoti Lietuvos ralio čempionate. Naujokams ar nedidelę patirtį turintiems mėgėjams rekomenduojama rinktis viena ašimi varomą, ne patį galingiausią bolidą.
Tvarkingas priekiniais ratais varomas tinkantis kovoms modelis standartinių automobilių klasėje, greičiausiai kainuos apie 2500 eurų.
Paruošiamųjų darbų sąraše – visų nereikalingų interjero detalių šalinimas, siūlių pervirinimas, saugos lankų, sportinių sėdynių bei daugiataškių saugos diržų montavimas, gesinimo sistema ir kt.
Tie, kurie nenori gaišti laiko garaže, už paruoštą automobilį turės išleisti apie 10 tūkst. eurų.
Didžiausios kainos nėra, nes visus agregatus ir sistemas galima tobulinti arba keisti efektyvesniais ir kokybiškesniais. Išleisti 20 tūkst. eurų čia – visai paprasta.
Norų patikrinimo priemonė
Automobilių sporto renginių organizavimo bendrovės „Promosportas“ vadovas Darius Jonušis, svarstantiems apie inventoriaus įsigijimą turi porą universalių rekomendacijų.
Jis pažymi, kad visais atvejais pravartu pasitikrinti, ar tai nėra laikinas susižavėjimas ir ar vaiko lūkesčiai adekvatūs, taip pat ar nėra objektyvių priežasčių, galinčių sutrukdyti sportininko karjerai.
D. Jonušio teigimu, pats paprasčiausias būdas išsklaidyti abejones – rinktis kartingo būrelį. Taip per porą trejetą mėnesių neišleidžiant daug pinigų galima patirti viską, kuo lenktynės užburia ir kuo atgraso.
„Net jei po bandomojo laikotarpio nuspręsite sportuoti toliau ir dalyvauti visuose čempionato etapuose, patarčiau ne pirkti nuosavą techniką, o šlietis prie savo bazę turinčios komandos ir kartingą nuomotis.
Taip ne tik galima pasinaudoti patyrusių mechanikų paslaugomis, bet ir išvengti sąlyginiai greitai išaugamų daiktų kaupimo. Panašiais principais grindžiama daugelio pačiomis profesionaliausiomis laikomų komandų veiklą“, – atvirauja D. Jonušis.
Kartingą tik su tam tikromis išlygomis galima vadinti nebrangiu sportu. Mėnuo būrelyje iš tiesų kainuoja nedaug – 120–150 eurų, tačiau perėjus į aukštesnį lygį ir persėdus prie profesionalios technikos, lenktynių savaitgalis gali atsieiti apie 2000 eurų.
Kroso alternatyva
Viena patraukliausių šios sezono naujovių – Lietuvos automobilių kroso čempionate atsiradusi jaunimo klasė, kurioje startuoti bus leidžiama visiems, sulaukusiems 11 metų.
Šioje klasėje pirmojo savo gyvenime trofėjaus sieks mažiausiai penki nepilnamečiai vaikinukai – tiek mašinų įvairiose šalies dirbtuvėse yra ruošiama gegužės pabaigoje numatytam kroso čempionato startui.
Kokia tai technika ir kiek gali atsieiti jos įvaldymas?
Automobilių sporto klubo „Stigma“ mechanikas Arnoldas Kriukas ruošiantis pirmąjį bolidą Kazimiero Gudžiūno anūkui teigė, kad naujosios kroso klasės kūrėjų prioritetu iš tiesų buvo kiek įmanoma mažesnis biudžetas.
„Jaunimui siūloma startuoti standartiniais automobiliais, kurie nuo naudojamų kasdien skirsis tik saugos įranga. Tai reiškia, kad detalės nekainuos milijonų, bet tuo pat metu ir nebus tokios patvarios, kaip specialiai gamintos lenktynėms.
Galima prognozuoti, kad kiek paprasčiau bus su ralio kroso varžybose važiuosiančiu jaunimu, nes čia griežčiau kontroliuojama kontaktinė kova, o trasos – mažiau agresyvios.
Krose tradiciškai būna daugiau pasistumdymų, todėl daugiau ir darbo mechanikams“, – samprotavo A. Kriukas.
Atskleisdamas automobilio pirkimo ir paruošimo varžyboms užkulisius sportinės technikos meistras pastebi, kad šiuo atveju itin svarbu kruopščiai atlikti namų darbus.
„Kadangi variklio darbinis tūris negali viršyti 1000 kubinių centimetrų, pasirinkimas sąlyginiai kuklus – reikia ieškoti modelių, komplektuojamų su tokio litražo varikliu ir žiūrėti, koks jų galios ir masės santykis.
Čia netgi dviejų ar trijų kilovatų skirtumas gali būti labai svarbus. Tikėtina, kad populiariausi bus „Volkswagen UP“, „Toyota Aygo“, „Citroen C1“ modeliai, išvystantys iki 55 kW“, – pastebi jis.
Jaunimo klasės automobilio variklis, degalų tiekimo sistema, stabdžiai, transmisija ir važiuoklė lieka visiškai standartiniai.
Techninis reglamentas numato, kad interjeras keičiamas tik tiek, kiek būtina montuojant saugos lankus. Netgi žibintai privalo likti tokie, su kokiais mašina išriedėjo pro gamyklos vartus.
Išmontuoti leidžiama audio sistemą bei saugos oro pagalves. Prognozuojama, kad tokio automobilio įsigijimas ir adaptavimas kroso varžyboms kainuos apie 5000 eurų, o viso lenktynių sezono biudžetas neviršys 8000–10000 eurų.
Bagių ypatumai
Praėjusį sezoną Europos autokroso čempionato „Buggy 1600“ klasėje lyderiams ant kulnų lipęs tauragiškis Tautvydas Urba pastebi, kad startas su tokio tipo technika kainuoja panašiai kaip ir su kėbuliniais automobiliais, tačiau suteikia kur kas daugiau emocijų.
„Pagal mūsų klasės techninius reikalavimus parengtas bagis sveria apie 600 kilogramų ir turi apie 300 AG generuojantį variklį.
Ralio automobiliai sveria maždaug dvigubai daugiau, o motorų pajėgumas labai panašus.
Su bagiu važiuojama dinamiškiau, nuo tramplinų skraidoma toliau, stabdoma vėliau. Būtent tai labiausiai patinka šiose lenktynėse“, – pastebi Tautvydas.
Sportininkas taip pat akcentuoja, kad saugumo požiūriu tiek bagiai, tiek kėbuliniai automobiliai yra labai panašūs, nes sportininką nuo sužeidimų saugo iš specialaus plieno vamzdžių suvirintas karkasas.
Be to, varžomasi trasose, kuriose pasiekiamas maksimalus greitis yra nedidelis. Didžiausia bėda – čia tenka paragauti daugiau dulkių ir purvo.
Vienas kertinių bagių privalumų – paprasta kontrukcija. „Buggy 1600“ klasėje naudojami motociklų varikliai su integruota pavarų dėže ir sankaba. Visa tai gali atsieiti apie 2000–3000 eurų.
„Jei nori palaipsniui perprasti kroso specifika ir pamažu užaugti iki čempiono, pirmą – antrą varžybų sezoną gali išsiversti su 3000–4000 eurų.
Tačiau jei nori kautis su lyderiais, turi į kiekvieną lenktynių savaitgalį atsivežti po tris komplektus naujų minkšto gumos mišinio padangų.
Tai kainuoja maždaug 2500 eurų, tačiau kiekviename rate būni maždaug pusantros sekundės greitesnis už varžovus, naudojančius kieto mišinio padangas. Kitaip tariant, siekiant aukščiausių rezultatų nesunku per sezoną išleisti ir 30 tūkst.“, – vardija T. Urba.
Pastaraisiais metais auga dėmesys ir vaikiškiems bagiams. Lietuvoje bei Latvijoje yra tuzinas penkiamečių sportininkų, kurie drąsiai ropščiasi į žaislus primenančius automobilius sukuria smagų reginį trasoje.
