Jose pasirodys ir žymiausias Lietuvos motociklų sporto atstovas – pasaulio motokroso čempionate MXGP dalyvaujantis Arminas Jasikonis.
Dvidešimtmetis anykštėnas šiuo metu susikoncentravęs į varžybas užsienyje – jis šiemet debiutavo naujoje komandoje „Assomotor Honda“ ir vairuoja „Honda“ motociklą.
Praėjusių metų pabaigoje sportininkas patyrė traumą – kritęs viename iš paskutinių MXGP etapų susižeidė klubą. Kelias savaites trukusi reabilitacija neleido pabaigti sezono.
Po kritimo A. Jasikonis praleido du paskutinius etapus, o bendroje 2017-ųjų metų MXGP įskaitoje sportininkas užėmė 13-ą vietą.
Balandžio 14–15 dienomis A. Jasikonis dalyvaus MXGP etape Portugalijoje, 21–22 dienomis – Lietuvos čempionate, o dar po savaitės svečiuosis Rusijoje.
Sportininkas papasakojo apie sezono pradžią bei tolimesnius lūkesčius.
– Arminai, praėjęs sezonas baigėsi nelabai sėkmingai. Ar dar jauti traumos padarinius?
– Kažkiek jaučiu. Tai buvo pakankamai rimta trauma, bet manau, kad dabar viskas gerai. Nors kartais dar jaučiu padarinius, bet važiuoti ar bėgti jau netrukdo.
– Nauja komanda, naujas motociklas ir kitokie pirmieji MXGP etapai. Kaip vertinate sezono pradžią?
– Taip, išties labai daug visko susidėjo į vieną vietą. Atėjau į komandą vėlai, nepasiruošęs, tačiau sezonas ilgas ir per jį viskas klostysis tik geriau ir geriau.
– Kaip sekasi apsiprasti naujoje komandoje?
– Viskas gerai. Aišku, nelengva, nes aš atėjau iš vienos geriausių komandų visame MXGP („Team Suzuki World“). Nelengva, bet kiekvienoje treniruotėje jaučiuosi vis geriau.
– Ar lengva buvo rasti komandą po traumos?
– Trauma nebuvo toks blogas dalykas, ji netrukdė komandos paieškoms.
Sutrukdė labai vėlai atėjusios naujienos iš mano senosios komandos – ji 2018–ųjų MXGP nedalyvauja. Todėl buvo sunkiau, nes daugelis komandų jau buvo pasirašę sutartis su kitais sportininkais.
– Pastaraisiais metais daug laiko praleidžiate lėktuvuose, o gyvenate Belgijoje. Kiek laiko praleidžiate Lietuvoje?
– Lietuvoje pernai buvau gal savaitę, tačiau šiemet būsiu daugiau.
Kitą savaitę grįšiu, tada keliausiu į Rusijos MXGP etapą, o dar po poros savaičių bus Latvijos MXGP. Tai šiemet pasibūsiu.
– Ar nėra sunku rasti motyvacijos grįžti ir važiuoti Lietuvoje, juolab kad nekovojate dėl šalies čempiono titulo?
– Priešingai – smagu grįžti į Lietuvą ir pravažiuoti varžybas dėl kolegų ir kitų žmonių. Motyvacija sugrįžti yra visada.
– Keliaujate po geriausias motokroso trasas visame pasaulyje. Ar galėtumėte jas palyginti su Lietuvos?
– Infrastruktūra dažnai skiriasi ir gana smarkiai, tačiau pačios trasos ir gruntas nelabai – Lietuvoje jos puikios. Motokrosas pakankamai brangus sportas, tad nėra daug sportininkų, o pati šaka nėra išvystyta.
– Kokios valstybės sirgaliai motokroso lenktynėse – aktyviausi?
– Manau, visų pagrindinių čempionato dalyvių – Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos.
Šiose šalyse motokroso fanų palaikymas – didžiulis. Ten šis sportas populiarus, bet kurioje treniruotėje būna daugybė žmonių, o varžybose – pilna starto rikiuotė.
– Kurioje šalyje pats jaučiate didžiausią sirgalių palaikymą?
– Latvijoje.
– Kas lemia sėkmę motokrose?
– Daug dalykų susideda. Talentas daug duoda, bet būtinas ir didelis darbas – vien su talentu nepavažiuosi. Jis padeda, bet visko nepadaro. Didelį vaidmenį atlieka komanda.
Norint tapti pasaulio čempionu, turi sutapti daug dalykų – ir komanda gera, ir pats pasiruošęs būti. Jeigu bent vienas dalykas bus netinkamas – nieko nebus.
Motokroso lygis per paskutinius metus labai pakilo – bet kuris iš trylikos greičiausių gali laimėti, jeigu tik pavyksta startas. Atsitiktinumų čia nebūna.
– Kokie artimiausi jūsų, kaip lenktynininko, tikslai?
– Visų pirma, noriu laimėti bent vieną MXGP etapą, užimti kuo daugiau prizinių vietų, o tada galima galvoti ir apie čempiono titulą.
Niekada negalvojau, kas bus dar toliau, nes dabar nusimato ilgas kelias. O ar pavyks pasiekti užsibrėžtus tikslus, pamatysime ateityje.
