Mėgėjiškose lenktynėse greičiausiai važiuoja mažiausi automobiliai

Ar norint pradėti lenktynininko karjerą ar tiesiog svajojant azartiškai trasose praleisti laisvalaikį reikia turėti brangų, galingą sportinį automobilį? 

Mato Buzelio vairuojamas „Toyota MR2“.<br> Organizatorių nuotr.
Mato Buzelio vairuojamas „Toyota MR2“.<br> Organizatorių nuotr.
Tomo Markelevičiaus „Mitsubishi Colt“ su 1,6 litro varikliu.<br> Organizatorių nuotr.
Tomo Markelevičiaus „Mitsubishi Colt“ su 1,6 litro varikliu.<br> Organizatorių nuotr.
Pirmasis Tomo Markelevičiaus slalomo varžybų automobilis – „Fiat Uno“.<br> Organizatorių nuotr.
Pirmasis Tomo Markelevičiaus slalomo varžybų automobilis – „Fiat Uno“.<br> Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 15, 2019, 5:16 PM

Ilgamečiai „Viada Press ralio“ dalyviai sako, kad tokioms pramogoms užtenka mažos, pigios, svarbiausia – lengvos mašinėlės ir jie tą jau ne kartą įrodė. 

Svarbiausia – įgūdžiai

„Viada Press ralis“ – tai ralio principu rengiamos varžybos, kuriose greičio ruožais tampa įvairiausio tipo slalomai. 

Nuo tikslumo reikalaujančių figūrinių iki pasitikėjimą savo įgūdžiais rodančių greituminių slalomų. 

Renginio atitikmuo – Lietuvoje vykstančios ralio C lygos lenktynės – mini ralis, kuriame galima dalyvauti ir nebūtinai su lenktynėms paruoštu automobiliu, užtenka, kad jis atitiktų KET reikalavimus. 

Tad norint pradėti mėgėjiškai lenktyniauti specialaus sportinio automobilio nereikia. 

O norint siekti rezultatų? Ar tam būtinas brangus ir brangiai išlaikomas pirkinys? 

Daugkartinis „Press ralio“ ir kitų įvairiausių mėgėjų lenktynių prizininkas bei nugalėtojas Tomas Markelevičius purto galvą. 

Jis pats savo karjerą pradėjo ir pirmąsias taures iškovojo važiuodamas vos kelis šimtus tuo metu dar litų kainavusiu „Mitsubishi Colt“. 

„Norintiems pradėti sportuoti iš pradžių siūlyčiau išbandyti slalomą. Tai lenktynės, į kurias galima atvažiuoti visiškai bet kokiu automobiliu. 

Jose galima startuoti kad ir su savo kasdiene transporto priemone. Ir tai nereikalaus jokių papildomų investicijų. 

O slalomas – puiki automobilių sporto šaka, kuri supažindina apskritai su sportiniu vairavimu. Tad jokių investicijų nereikia, jos atsiras tik vėliau“, – patarimus žarstė T. Markelevičius. 

Jis pažymėjo, kad slalome svarbiausia tikslumas. 

Ir jei netenkina rezultatai, geriausia tobulėti pačiam. Tik išmokus sportinio vairavimo pagrindus pradėti investuoti pinigus į techniką. 

Dideli ir galingi – nebūtinai greiti

Jei sportinis vairavimas vairuotoją domina ir šis nori greitėti, ar jam jau reikia dairytis galingo ir brangaus automobilio? 

Pašnekovas siūlo nedaryti klaidos ir nežiūrėti į didelius kupė, ar populiarius ir pigius sedanus galingais varikliais. 

„Slalomui ar tokiems mėgėjiškiems raliams visų pirma siūlyčiau pasižvalgyti į kuo mažesnius automobilius. 

Automobilių sportui iš tiesų nereikia galingų variklių, yra daug daugiau dedamųjų dalių. 

Rinkoje gausu mažalitražių japoniškų automobilių, kurie turi trumpas ratų bazes, yra manevringi ir svarbiausia – lengvi. 

Mes patys juokiamės, kad norint automobilį padaryti greitesnį, pirmiausia reikia numesti svorio. 

Koks tikslas iš galingo BMW, kai šis prasuks ratus starte, bet viską praloš sukiodamasis tarp kuoliukų, nes jis didelis, sunkus ir sunkiai įveikia inerciją?“ – retoriškai klausė lenktyniaujantis žurnalistas T. Markelevičius. 

Jis pridėjo, kad lengvam, apie toną ar mažiau sveriančiam automobiliui pakanka vos kiek daugiau nei 100 AG. Toks slalomo trasoje greitesnis už dideles mašinas. 

O tokius kriterijus atitinkančių automobilių pasirinkimo į valias: „Honda Civic“, „Honda CRX“, „Renault Clio RS“, „Toyota Yaris TS“, „Ford Fiesta ST“ ir dar daugybė kitų. 

Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis sako, kad norint nusipirkti sportišką automobilį mėgėjiškoms varžyboms nereikia nė 2 tūkst. eurų. 

Vis tik kaip geriausią pasirinkimą jis išskiria kultinį japonišką užpakaliniais ratais varomą rodsterį.

„Kalbant apie slalomo lenktynes, kai kuriems žmonėms reikia įskiepyti tokį dalyką, kad pradžiai tų arklio galių galbūt nereikia. 

Daug didesnį efektą greičiui suteikia padangos ir stabdžiai. 

Ir automobilis nesukurtas tam, kad jį pastoviai konstruotum – reikia važiuoti, konkuruoti su kitais vairuotojais. 

Mano nuomone, visų važiavimo paslapčių geriausiai išmoko puikiai subalansuota „Mazda MX-5“, – kalbėjo Matas Buzelis

Jis taip pat išaiškino ir senų BMW markės automobilių populiarumo priežastis. Tai – galingos ir pigios mašinos, kurios turi itin platų modifikavimui skirtų detalių pasirinkimą.   

Be to, senųjų modelių konstrukcija leidžia keisti variklius, į tą pačią vietą vietoje silpnesnio agregato sumontuoti iš kitų modelių pasiskolintą pajėgesnį agregatą, galima keisti pavarų dėžes, stabdžius, reduktoriaus poras. 

Ir tai vienas pigiausių ir lengviausiai paruošiamų automobilių šoninio slydimo varžyboms. 

Sukibimas svarbiau nei greitis

Mėgėjiškose lenktynėse „Toyota MR2“ pilotuojantis M. Buzelis užsiminė ir apie prioritetų dėliojimą. 

Dažnas vairuotojas, pirmą kartą išvažiavęs į lenktynes ir atsilikęs labiau patyrusių kolegų, kaltę dėl prastų rezultatų neretai suverčia lenktynėms nepritaikytam automobiliui ar jo galios trūkumui. 

T. Markelevičius jau išskyrė, kad pirmiausia, vairuotojas turi tapti greitesnis, o tik tada, tobulinti savo techniką ir mokytis vairuoti toliau.

Su mašinos galingumu pradžioje žaisti nereikia. Kibios padangos sutaupys gerokai daugiau sekundžių nei tik tiesiosiose panaudojama variklio galia.

Kaip juokiasi abu pašnekovai, sportiniu vairavimu susidomėję vairuotojai suserga nepagydoma lenktynių liga. 

Gegužės 31–birželio 1 dienomis Lietuvos ir Latvijos pajūrio regione vyksiančiame žurnalistų ralyje M. Buzelis važiuos su savo galine ašimi varomu „Toyota MR2“, kurio standartinį 140 AG variklį, įmontuotą tarp ašių, jis pakeitė gerokai galingesniu, 190 AG išvystančiu 1,8 litro darbo tūrio agregatu. 

T. Markelevičius po 9 metų grumtynių automobilių iki 1,6 litro klasėje šiemet startuos galingesnėje, iki 2 litrų, klasėje. 

Su tuo pačiu priekine ašimi varomu „Mitsubishi Colt“, kurio 1,6 litro darbo tūrio 110 AG variklį jis pakeitė 2 litrų darbo tūrio agregatu, turinčiu ketvirtadaliu daugiau galios.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.