Višta ar kiaušinis? Elektromobilių klausimą ėmėsi spręsti įkrovimo stotelių operatoriai

Kas pirmiau atsirado, višta ar kiaušinis? Ties šiuo klausimu vis dar stringa masinė transporto elektrifikacija: toli gražu ne visi vairuotojai nori sėsti į elektromobilius, nes jiems nepakanka infrastruktūros, o infrastruktūra plečiasi lėtai, nes nėra elektromobilių masės.

Toli gražu ne visi vairuotojai nori sėsti į elektromobilius, nes jiems nepakanka infrastruktūros, o infrastruktūra plečiasi lėtai, nes nėra elektromobilių masės.
Toli gražu ne visi vairuotojai nori sėsti į elektromobilius, nes jiems nepakanka infrastruktūros, o infrastruktūra plečiasi lėtai, nes nėra elektromobilių masės.
Toli gražu ne visi vairuotojai nori sėsti į elektromobilius, nes jiems nepakanka infrastruktūros, o infrastruktūra plečiasi lėtai, nes nėra elektromobilių masės.
Toli gražu ne visi vairuotojai nori sėsti į elektromobilius, nes jiems nepakanka infrastruktūros, o infrastruktūra plečiasi lėtai, nes nėra elektromobilių masės.
Toli gražu ne visi vairuotojai nori sėsti į elektromobilius, nes jiems nepakanka infrastruktūros, o infrastruktūra plečiasi lėtai, nes nėra elektromobilių masės.
Toli gražu ne visi vairuotojai nori sėsti į elektromobilius, nes jiems nepakanka infrastruktūros, o infrastruktūra plečiasi lėtai, nes nėra elektromobilių masės.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 12, 2022, 3:29 PM

Vis tik matydami teigiamas perspektyvas elektromobilių įkrovimo stotelių operatoriai planuoja šį klausimą išspręsti pirmieji.

Varžybos rodo milžinišką progresą

Žodžiai, kad elektromobilių įkrovimo infrastruktūra plečiasi lėtai, truputį perdėti. Per mažiau nei dešimtmetį Lietuvoje ji prasiplėtė tikrai smarkiai.

Dar 2015-aisiais metais pirmą kartą surengtose elektromobilių varžybose dalyviai varžėsi kas greičiau iš Vilniaus pasieks Palangą, nes tai elektrinėms transporto priemonėms buvo tikras iššūkis. O organizatoriai turėjo rūpintis laikinais įkrovimo punktais, nes tuometinėms mašinoms reikėjo stoti pildytis energijos atsargų bent po du kartus, o stotelių nebuvo.

Dabar „Ignitis ON: Pažink Lietuvą!“ elektromobilių varžybos, leidžiančios realiomis sąlygomis patikrinti Lietuvoje parduodamų elektromobilių savybes ir įvertinti infrastruktūrą, drastiškai pasikeitė.

Nauji automobiliai iki Palangos gali nukakti maksimaliu leistinu greičiu ir dar su baterijos rezervu, o greito įkrovimo stotelių taip pat pakankamai, bent jau pagrindiniuose keliuose, kad dalyviai galėtų varžytis realiomis eismo sąlygomis. Nugali ta komanda, kuri per 6 valandas įveikia didžiausią atstumą. Maršrutą iš Vilniaus į Druskininkus ir įkrovimo stoteles jiems patikėta pasirinkti patiems.

Įkrovimo stotelių pagrindiniuose šalies keliuose pakankamai, tačiau ne masėms. Jose vienu metu gali greitai įsikrauti po vieną automobilį, kitiems tenka laukti. Mažesnės talpos baterijas turinčiais elektromobiliais sunkiau suplanuoti keliones į atokesnes šalies vietas. Tai dalį vairuotojų dar atbaido nuo noro persėsti į elektromobilį.

Įkrovimo stotelių bumas – artimiausiais metais

Tačiau elektromobilių įkrovimo stotelių operatoriai sako, kad greitu metu infrastruktūros klausimas Lietuvoje bus išspręstas.

„Nors lyginant su praėjusiais metais elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros progresas nėra milžiniškas, nuo praėjusių Elektromobilių varžybų šalyje atsirado keliolika naujų greito įkrovimo stotelių ir tikrai daug – vidutinio galingumo. Situacija iki 2023 metų pabaigos ženkliai pasikeis,“ – kalbėjo „Ignitis“ e. mobilumo produkto vadovas Andrius Šeršniovas.

„Ignitis ON“ šiuo metu didžiausią elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą turi Vilniaus regione. Tačiau artimiausiu metu planuoja plėtrą į Kauną ir Klaipėdą. A. Šeršniovo teigimu į Lietuvą planuoja ateiti ir kiti įkrovimo tinklų operatoriai, o tai pašnekovo teigimu didins konkurenciją, pagerins įkrovimo patirtį elektromobilių vairuotojams. Daugiau įkrovimo vietų atsiras ne tik didžiausiuose miestuose, tačiau ir regionuose.

„Žmonės prieš pasirinkdami elektromobilį susimąsto, ar jis bus patogus, nes toli gražu ne visi fiziškai turi kur jį įsikrauti. Dabar matome, kad jau ir miestų savivaldybės rengia įkrovimo infrastruktūros planus, sudaro stotelių žemėlapius, sukuria sąlygas joms įrengti. Mes, kaip operatorius matome, kad įkrovimo paslaugos apimtys didėja. Kai atsiranda infrastruktūra, atsiranda ir jos naudotojų. Nors tai rizikingas verslas, esame pasiryžę į jį investuoti“, – apie įkrovimo stotelių tinklo plėtrą kalbėjo „Ignitis ON“ atstovas.

Ateitis priklauso vidutinio galingumo įkrovikliams

Šiuo metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir pagrindiniuose šalies keliuose yra orientuojamasi į greito įkrovimo stoteles, tačiau greitu metu greito ir vidutinio galingumo įkrovimo stotelių santykis pasikeis, mat bus didžiulis jos poreikis šalia gyvenamųjų rajonų šalies miestuose.

Greito įkrovimo stotelės – nuo 50 kW galingumo, vidutinę, maždaug 50 kWh talpos bateriją gali įkrauti per valandą. Vidutinės – 11 arba 22 kW galingumo stotelės, transporto priemones įkraus ilgiau. Tačiau kasdieniame naudojime didesnio greičio reikia labai retai.

„Automobilio savininkas savo automobilį daugiausiai laiko priparkuotą. O kai jis stovi, gali sėkmingai įsikrauti. Greito įkrovimo stotelės reikalingos užmiesčio keliuose, ir miestuose kai automobilį reikia greitai įkrauti ilgesnei kelionei ar neturint galimybės naudoti lėto įkrovimo. Lėtas įkrovimas dažniausiai naudojamas prie biuro, namų, ar kitų objektų, kur automobiliai stovi ilgiau, ar tai būtų muziejus, ar pažintinis takas, baseinas ar pan. Matome itin didelį tokių stotelių poreikį, ypač prie daugiabučių namų rajonų, kur galėtų jomis pasinaudoti gyventojai,“ – apie ateitį kalbėjo A. Šeršniovas.

Įkrovimo infrastruktūra galėtų išspręsti vištos ir kiaušinio klausimą. Kai infrastruktūros prasme nebeliks iššūkių, daugumai vartotojų išsisklaidys dvejonės dėl elektromobilio tinkamumo.

Tuo tarpu „Ignitis ON: Pažink Lietuvą!“ Elektromobilių varžybų dalyvių laukia kasdieniai realios eksploatacijos iššūkiai: stotelių keliuose yra pakankamai, tereikia teisingai sudėlioti maršrutą ir strategiją kur bei kada įsikrauti, kad per 6 valandas pavyktų įveikti kaip įmanoma didesnį nuvažiuojamą atstumą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.