Vairavimo pratybos Vilniuje – tik keliose privačiose aikštelėse (nuotraukos)

Pastatyti automobilį prie kelkraščio šonu, įvažiuoti į garažą atbuline eiga - užduotys, kurios per vairavimo praktikos egzaminą sukerta ne vieną. Dažnai net išlaikę egzaminą jauni vairuotojai nesiryžta statyti automobilio tarp kitų dviejų ir prie parduotuvių suka ratus ieškodami didesnės erdvės.

Įlenktas sparnas, įbrėžtos durelės ar nubrozdintas buferis - pareigūnai gali be pabaigos vardinti nutikimus, kurie ryte skubantiems vairuotojams sugadina nuotaiką.

Rudenėjant keičiasi oro sąlygos: šlapdriba, plikledis, sniegas - saugaus eismo specialistai kasmet vienu balsu ima raginti praktikuotis, priprasti prie pasikeitusių važiavimo sąlygų.

Vairuotojai gali paklausti: „O kur?“.

Pradedant mokytis važiuoti automobiliu, daugumai kandidatų į vairuotojus, mokymosi eiga yra pakankamai aiški. Pirmiausia, reikia išlaikyti kelių eismo taisyklių teorijos egzaminą, vėliau – vairavimo. Sėkmingai išlaikius abu, galima tiesiu taikymu važiuoti į „Regitrą“ ir bandyti savo laimę.

Skamba paprastai, nors iš tiesų, taip nėra. Norint išmokti vairuoti, nekeliant grėsmės aplinkiniams, yra nelengva. Todėl laiko, kuris skirtas praktiniam mokymui, dažnai pritrūksta. Ypatingai tiems, kurie mokytis pradeda nuo nulio.

Lengviausia paprašyti pagalbos, mokantis važiuoti automobiliu, yra artimiausių šeimos narių: tėvų, brolių ar seserų, turinčių ne mažesnį kaip penkerių metų vairavimo stažą. Su tokia palyda galima važiuoti miesto gatvėmis, netgi automagistralėmis.

Bet, norint pasitreniruoti specializuotoje vairavimo aikštelėje, tenka nusivilti.

Vos keletas Vilniaus mieste esančių aikštelių nepriima pavienių asmenų vairavimo įgūdžiams tobulinti.

Vairavimo aikštelės sostinėje - privačios ir yra nuomojamos vairavimo mokyklų. Nors išeitis yra - norint pasitreniruoti specializuotoje aikštelėje, reikia tik užsimokėti už papildomas pamokas vairavimo mokykloje. Vidutiniškai, vairavimo instruktoriaus akademinė vairavimo valanda (1.5val) kainuoja 70 litų. Norint sulaukti rezultatų, reikia pirkti bent penkis užsiėmimus.

Daugiau informacijos apie Vilniuje esančią situaciją suteikė „Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos“ prezidentas Darius Lesickas.

„Mūsų asociacija padeda vairavimo mokykloms geresnėmis sąlygomis išsinuomoti aikštelę. Asociacijai priklausančios mokyklos su mūsų pagalba nuomojasi Naujosios Vilnios vairavimo aikštelę. Tai viena iš didesnių aikštelių, skirtų visoms kategorijoms. Pavyzdžiui B kategorijai užtenka ir mažesnės aikštelės, ją prižiūrėti yra lengviau, o C, D kategorijoms reikia daugiau vietos. Na, yra dar viena erdvi aikštelė Bukiškėse, bet jos stovis yra prastas“, - pasakoja D.Lesickas.

Pasak LVMA prezidento, aikštelėse turi būti išbraižytos linijos, įvairūs pratimai, taip pat nuolydžiai, vietos įsibėgėjimui ir kt: „Aikštelę vairavimo mokykloms gali nuomoti ir privatūs asmenys, tik būtina, kad ji atitiktų visus reikalavimus, būtų užregistruota ir patvirtinta naudojimui tam tikrose įstaigose“

Pasiteiravus ar gali paprastas vairuotojas, nepriklausanti jokiai vairavimo mokyklai, atvažiuoti ir praktikuotis N.Vilnios aikštelėje, D.Lesickas atsakė neigiamai: „Pašaliniai į vaizdo kameromis stebimą aikštelę yra neįleidžiami“.

Nors neslėpė, kad planuose tokia galimybė yra svarstoma, bei tikimasi, jog tai bus galima įgyvendinti. „Tai visai reali galimybė. Tokius vairuotojus būtų galima leisti nedarbo metu – vakarais, savaitgaliais – taip nebūtų trukdoma mokomosioms mašinoms“, – pasakojo prezidentas.

Turbūt kyla natūralus klausimas – kodėl sostinėje neturime viešosios aikštelės.

Aikštelės neturime, užtat karčią patirtį - taip. Šiuo metu ant buvusios, nuostabios vairavimo aikštelės, stovi „Siemens“ arena, „Vichy“ vandens parkas.

D.Lesicko žodžiais, ji buvo ne tik erdvi, bet ir gerai įrengta – žiedai, slidžios dangos, įsibėgėjimo vietos, bei visa kita ko reikia. Joje, kurį laiką buvo vykdomi egzaminai, važinėdavo ne tik vairavimo mokyklų moksleiviai, bet ir visi norintieji.

„Okupacijos metais tokia aikštelė kainavo apie 5 mln. rublių. Deja, buvo nuspręsta, kad mūsų žmonėms šios aikštelės nereikia, tai nugriovė, sulygino su žeme. Įsivaizduokite, kiek dabar reikėtų lėšų tokiai aikštelei įrengti, ypač, kai tokia jau buvo, ir visi ja galėjo naudotis. Na, o atsakingų už tai lyg ir nėra. Dabar tokio lygio aikštelei įrengti, abejoju ar užtektų 50 mln. litų“, - pasakojo LVMA prezidentas.

„Savo mokymo reikmėms aikšteles turime, bet plačiajai visuomenei ar rimtesniam pasivažinėjimui ne. Jeigu norite tai padaryti, artimiausias taškas – Ryga. Latviai turi gerą, modernią aikštelę. Ryga juk netoli, jei savos aikštelės neturime, tai galime ir pas brolius latvius nuvažiuoti“, – ironiškai kalbėjo D.Lesickas.

Pasiteiravus viešų vairavimo aikštelių klausimu Vilniaus miesto savivaldybės, buvo sulaukta pasiūlymo praktikuotis Spaudos rūmų automobilių stovėjimo aikštelėje. Ši aikštelė yra erdvi, o vakarais – tuščia. Išgirdęs savivaldybės komentarą, D.Lesickas neslėpė apmaudo: „Galima suprasti, kad į tokias problemas savivaldybė žiūri nerimtai“.

Prekybos centrai saugojasi nuo tokių praktikantų. „Jeigu apsauga pastebi automobilį, kuris važiuoja pavojingu greičiu, ar atlieka pavojingus manevrus, nedelsdamai kviečiame policiją. Nenorime, kad kas nors nukentėtų per tokius važinėjimus – nei žmonės, nei inventorius“, – sakė R.Saulytė.

Pasak jos, dažniau yra sulaukiama maisto vežimėlių „dragerių“, kurie pro apsaugos akis taip pat neprasprūsta.

Lietuvos kelių policijos tarnybos, administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas: „Žinoma, būtų labai gerai, jeigu tokia vieša aikštelė egzistuotų. Nors ji, mano manymu, reikalingesnė pradedantiems vairuotojams“.

Pasak D.Šalomsko, didelę dalį (apytiksliai trečdalį) eismo įvykių padaro neseniai teises išsilaikę jaunuoliai. Todėl tokia aikštelė, kurioje jie galėtų ir toliau atlikinėti įvairius pratimus, būtų labai naudinga.

Taip pat pasitaiko tokių atvejų, kai gavęs pažymėjimą jaunuolis net neketina vairuoti, nors tuo metu kaupiasi stažo metai. Toks vairuotojas su tuščia dvejų metų ar ilgesne patirtimi, išrieda į gatves ir gauna progą prisiminti kas jam besimokant, buvo sunkiausia.

„Aikštelei, kuri būtų skirta įgūdžių tobulinimui, reikėtų tam tikrų įrengimų. Vieni jų - slidžios kelio dangos imitacijos, taip pat specialūs diskai, kurie pasuka važiuojančio automobilio galinį ratą, ir taip sukelia transporto priemonės slydimą. Tai neabejotinai būtų naudinga jau turintiems patirtį vairuotojams. Juk ir jie padaro klaidų kelyje, kai neapskaičiuoja naujos mašinos gabaritų ar neatkreipia dėmesio į naujo automobilio valdymo ypatumus. Tik įdomu, ar kas nors ryšis tokios aikštelės įrengimui“, – idealios aikštelės viziją svarstė viršininkas.

Kelių ir civilinės aviacijos departamento, Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis sako, kad į būsimųjų vairuotojų paruošimą reikia žiūrėti rimtai.

„Nors vienareikšmiškai pati vairavimo pradžia turėtų būti aikštelėse, ne visos mokyklos ten praleidžia pakankamai laiko. Į „Regitrą“ kandidatas į vairuotojus turėtų ateiti pasitikintis savo jėgomis, mokantis be streso valdyti automobilį“, – pasakojo V.Pumputis.

Vairavimo mokyklų požiūriai į vairuotojų parengimą taip pat skiriasi. Yra daug mokyklų, kurios naudodamos minimalias sąnaudas, nori gauti maksimalų pelną. Bet yra ir tokių, kurios į savo pareigą žiūri atsakingai. Pasak V.Pumpučio, mokyklos ir turėtų įrengti aikšteles, nes joms tai aktualiausia.

„Mano manymu, mokyklos turėtų būti suinteresuotos parengti moksleivius kokybiškai, nes ten kur duodamas geras produktas, visada atsiras norinčių jį pirkti. Gandas apie gerą mokyklą, pasklinda greitai. Todėl reitingų skalė – pats geriausias būdas suinteresuoti kokybiškam mokymui, bei naujų vairavimo aikštelių kūrimui ir tobulinimui“, – sako V.Pumputis.

Vairavimo egzaminas yra laikomas „Regitroje“. Jis susideda iš trijų lygiaverčių etapų – pokalbio, pratimų aikštelėje bei vairavimo mieste intensyviomis sąlygomis.

„Pokalbyje, patikrinamos kandidato į vairuotojus žinios apie automobilio valdymo įrenginius. Reikia nurodyti kaip atidaryti bagažinę, variklio dangtį, parodyti, kaip užsidega šviesos ir įjungiami kiti automobilyje esantys įrengimai.

Antrame etape aikštelėje patikrinama, ar vairuotojas turi pirminius vairavimo įgūdžius.

Kandidatų įgūdžiai nėra vienodi, tai priklauso ir nuo vairavimo mokyklos paruošimo. Ne visos ruošia sąžiningai. Jeigu šiame etape kandidatas nesugeba įvykdyti reikalavimų, į kitą, trečiąjį etapą nepereinama, ir egzaminas yra nutraukiamas“, - vairavimo egzamino ypatumus dėstė Kęstutis Jadzevičius, „Regitros“ Vilniaus filialo viršininkas.

Lyginant 2003 – 2009 metų teorijos egzamino „Regitroje“ išlaikymo rezultatus, tendencija turėtų džiuginti. Per septynerius metus išlaikiusiųjų procentas vis auga.

Apie praktikos egzaminą to pasakyti negalima. 2003 metais išlaikė 60,69 proc., o 2009-aisiais - 44,85 proc. Mažiausias išlaikymo skaičius buvo 2008 metais, kai išlaikiusiųjų skaičius siekė vos 42,91 proc.

Šiuo metu Vilniuje paprastos mokomosios aikštelės įsikūrusios Ateities, Kojelavičiaus gatvėse, taip pat Liepkalnyje, Bukiškėse, Naujojoje Vilnioje ir Baltojoje Vokėje. Tačiau norintiems tiesiog patobulinti savo vairavimo įgūdžius vilniečiams šios aikštelės yra užrakintos.