„Opel Meriva“ - mašina, kurioje viskas „Flex“ (nuotraukos, video)

2011 m. vasario 8 d. 11:35
Mindaugas Grinius
Tai priklauso tik nuo pačių klientų požiūrio.
Daugiau nuotraukų (1)
Net trys modeliai („Insignia“, „Astra“ ir „Meriva“) susišlavė gausybę prestižinių apdovanojimų įvairiausiose šalyse, pamečiui užėmė garbingas vietas geriausio Europos metų automobilio rinkimuose.
Žiūrėkite reportažą.

Į Lietuvą neseniai atkeliavo naujausia „Opel Meriva“ versija su iki šiol šio modelio gerbėjams dar nesiūlyta kombinacija: 1,7 litro darbo tūrio (100 AG) dyzeliniu varikliu ir 6 laipsnių automatine pavarų dėže. Ar ši pirkėjų nūnai itin mėgstama kombinacija verta dėmesio? Dėmesio – galbūt, plojimų – tikrai ne.
Pernai debiutavęs antros kartos vienatūris „Opel Meriva“ iš visų kitų panašios paskirties automobilių išsiskiria net tik tuo, jog galinės durys atsiveria priešinga važiavimui kryptimi.
Jame pritaikyta gausybė sistemų, kurių pavadinime yra žodis „Flex“. Tai „Flex Doors“, „Flex Rails“, „Flex Space“, „FlexFix“. Bet svarbiausia, kad šie pavadinimai nėra tik butaforija, šios sistemos iš tiesų realiai veikia.
Galvos nukirsti neduočiau, bet manau, kad rinkoje nėra kito tokio automobilio, kuriame būtų įgyvendinta tiek daug keliautojams patogumą palengvinančių idėjų. Salono transformavimo, bagažo pervežimo galimybės tiesiog stulbinamos.
Pavyzdžiui, jokiame kitame automobilyje nepamatysite „FlexRail“ sistemos: tai lyg bėgiais tarp dviejų priekinių sėdynių slankiojanti talpi daiktadėžė, kuri tuo pačiu atstoja ir atramą alkūnėms. Joje ne tik telpa įvairūs daiktai - pristūmus arčiau priekinės konsolės, nuo pašalinių akių ji uždengia salone tarp sėdynių esančius vertingesnius daiktus.
Galinių sėdynių sistema „FlexSpace“ leidžia kiekvieną iš trijų atskirų sėdynių sulankstyti vienu rankos judesiu. Tai nėra itin didelė naujiena, tačiau daugelyje kitų automobilių kažkodėl reikalaujanti daugiau pastangų. Be to, kiekviena sėdynė gali būti stumdoma pirmyn ir atgal.
Bagažinės gylį galima taip pat reguliuoti pagal poreikius – ji suskirstyta į atskirus lygius, tarsi laivo deniai. Jeigu veži tik obuolių pintinę, ji tilps žemutiniame „denyje“, tad aukštesnis liks laisvas kitiems pirkiniams.
Už papildomą mokestį į „Meriva“ galinį buferį gali būti integruotas „FlexFix“ dviračių laikiklis. Tai pat labai patogus dalykas mėgstantiems keliauti: truktelėjai rankenėlę, iš buferio ištraukei dviračių laikiklį, pritvirtinai juos – ir į kelią. Nuėmus dviračius, laikiklį vėl stumtelėjai atgal į ertmę buferyje. Ir jo – kaip nebūta.
Tačiau neabejotinai svarbiausias šio vienatūrio akcentas yra galinių durų sistema „FlexDoors“. Iš dabar eksploatuojamų mašinų panašus techninis sprendimas, kai galinės durys atsiveria priešinga važiavimui kryptimi, yra panaudotas vos keliuose modeliuose: „Mazda RX-8“, „Mini Cooper Clubman“, Londono taksi mašinose ir prabangiajame „Rolls-Royce Phantom“.
Tačiau šiuose automobiliuose galinės durys gali būti atidaromos tik prieš tai atvėrus priekines, o visos „Meriva“ durys gali būti varstomos vienu metu, priklausomai tik nuo važiuojančiųjų noro.
Patekti į šio automobilio saloną itin patogu: durys atsiveria net 84 laipsnių kampu (palyginimui, įprastos durys atsidaro maždaug 67 laipsnių kampu). Tiesa, parkuojantis ankštoje aikštelėje reikia būti atidžiam, kad netrinktelėtum plačiai atsiveriančiomis „Opel“ durimis į greta stovintį automobilį.
Yra skeptikų, teigiančių jog priešinga važiavimo krypčiai atsiveriančios galinės durys yra nesaugios: esą važiuojant staigiame posūkyje jos gali atsidaryti, iš mašinos iškristi vaikai.
Mano įsitikinimu, taip kalbantys žmonės vis dar įsivaizduoja, kad pasaulis važinėja medinėmis karietomis, kurių durų užraktai pagaminti iš dviejų tarpusavyje sujungtų sąvaržėlių. Praeityje panašių nutikimų iš tiesų būta, tačiau dabar ir reikalavimai, ir technologijos kitos.
Tačiau „Opel“ atstovai gerokai mandagesni. Jie tiesiog aiškina, kad šios neįprastos durys visokeriopai saugios: jos automatiškai užsirakina pasiekus vos 4 km/val. greitį. Be to, „Euro NCAP“ saugumo testuose šis automobilis buvo įvertintas aukščiausiu 5 žvaigždučių įvertinimu.
Pirmosios kartos „Meriva“ debiutavo 2003 metais ir nuo tada buvo parduota apie 1 milijoną šio modelio vienatūrių Dabar greta stovinčios dvi „Meriva“, kurias skiria 8 metai, atrodo lyg iš skirtingų epochų ir neturi nieko bendro, išskyrus pavadinimą.
Naujosios „Meriva“ išorėje nesunku atpažinti didesniojo modelio, septynviečio „Zafira“ bruožų. Nemažai vidaus dizaino sprendimų perimta iš „Opel Astra“: prietaisų išdėstymas beveik identiškas. Automobilio bagažinės talpa yra tikrai solidi - 400 litrų, o nulenkus galines sėdynes, kroviniams skirta erdvė padidėja net iki 1500 litrų.
Apibendrinant - „Opel Meriva“ yra tikrai labai vykęs automobilis, kuriam ramia sąžine skyriau daugiausiai balų praėjusį gruodį vykusiame konkurso „Lietuvos Metų automobilis 2011“ finale (šis modelis liko antras, keliais balais nusileidęs „Ford C-Max“)
Tačiau naujausia šio modelio versija užminė mįslę: ar, neva pataikaujant pirkėjų norams, įmanoma dar giliau įlįsti į jų piniginę?
Tai priklauso tik nuo pačių klientų požiūrio.
Mat automobilių pardavėjai tvirtina, kad automatinės pavarų dėžės ir dyzelinio variklio derinys tampa mados šauksmu, jo pageidauja dažnas pirkėjas. „Meriva“ gamintojai atsižvelgė į pageidavimus ir pasiūlė tokį derinį.
Iš pirmo žvilgsnio šis derinys – puikus. Bet taip tikrai nėra, netgi atvirkščiai. Potencialiam šio automobilio pirkėjui - tai vienas labiausiai nevykusių pasirinkimų.
Nes tai - brangiausia, neekonomiškiausia ir viena lėčiausių iš visų galimų „Meriva“ versijų.
Automobilio pagreitis nuo 0 iki 100 km/val. trunka beveik 14 sekundžių ir tai atrodo neleistinai daug. Tiesa, perjungus automatinės pavarų dėžės valdymą į rankinį ir įsismaginus pačiam junginėti pavaras, galima šiek tiek kompensuoti dinamikos trūkumą.
Labiausiai trikdo pavarų dėžės delsimas pajudant iš vietos. Dėl to pedalą reikia spausti gerokai anksčiau nei nori pajudėti. Tai labiausiai erzina bandant įvažiuoti iš šalutinio kelio į pagrindinį ir manevruojant spūstyse.
Šios versijos taupumas taip pat nėra pavyzdinis: deklaruojamas vidutines 6,4 litro dyzelino sąnaudas pavyktų pasiekti nebent užmiesčio keliuose. Man įveikus per 200 kilometrų įvairiais keliais ir važiuojant įprasta maniera, sąnaudos siekė 7,7 litro. Palyginimui, puslitriu daugiau nei važinėjant 5 serijos BMW su 2 litrų 184 AG pajėgumo varikliu.
Todėl renkantis dyzelinę „Meriva“, nepalyginamai daugiau privalumų turi modifikacija su 2 litrų darbo tūrio, 130 AG pajėgumo varikliu ir mechanine pavarų dėže. Skaičiai kalba: ji yra 4 sekundėmis greitesnė, naudoja bent puslitriu mažiau degalų ir kainuoja 3 tūkstančiais litų pigiau. O kur dar važiavimo emocijos.
Nerandu daug argumentų, kurie leistų rinktis dyzelinę „Meriva“ su automatine pavarų dėže. Nebent esate niekur neskubantis, pinigus ne itin skaičiuojantis tingus ir pagyvenęs žmogus. Bet tai yra Lietuvoje. 
Vakarų Europoje tokių yra nemažai ir „Opel“ marketingo specialistai tikrai neprašovė pro šalį – šiam modeliui pagyvenusių pirkėjų tikrai netrūks.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.