Kaip „Renault 4“ užkariavo kelius (nuotraukos)

Prasiskynusi kelią su „Coupe Gordini“, „Renault“ toliau plėtė savo lenktyninių automobilių klasę ir 1974 m. pristatė „Coupe de France Renault Cross Elf“ lenktynes. Bendradarbiaudama su specializuotu žurnalu „Champion“, „Renault“ suteikė galimybę pradedantiesiems lenktynių vairuotojams išbandyti lenktyniavimo purvo trasoje malonumą. Siekiant užtikrinti lenktynių ekonomiškumą, jose dalyvavo tik „Renault 4“ modeliai. Pasiruošimas buvo minimalus, nes naudoti tik originalūs varikliai. Vienintelis pakeitimas – tik pridėtas „Devil“ išmetamasis vamzdis, o dauguma kitų darbų atlikti kėbului ir važiuoklei. Kėbulas turėjo išlaikyti pradines specifikacijas, tad buvo leista nuimti tik šoninius langus, žibintus ir ratų gaubtus. Jeigu buvo paliekamas priekinis stiklas, jis galėjo būti tik „Triplex“ tipo.

Dėl nedidelio registracijos mokesčio (vos 200 frankų) „Coupe de France Renault Cross“ lenktynės tapo ypač populiariu renginiu tarp vairuotojų. Kiekvienų lenktynių prizinį fondą sudarė daugiau nei 10 000 frankų, be to sezono laimėtojui buvo pažadėtas „Renault 5 Coupe“ automobilis. Vidutiniškai kiekvienose lenktynėse varžydavosi apie šešiasdešimt vairuotojų, o kai kuriuos iš 12 renginio etapų susižavėję stebėdavo ir daugiau nei 5000 žiūrovų.

Šeštojo dešimtmečio pabaigoje laisvės ištroškęs jaunimas itin pamėgo ilgas keliones, vėliau pavadintas „trekais“. Sėdėdami už savo kasdienio automobilio, dažnai „Renault 4L“, vairo, jie leisdavosi į kelionę ir mesdavo iššūkį pasaulio keliams. Daugelis šių nuotykių ieškotojų traukė į Aziją – madingiausią tuo metu kelionių tašką. Kiek mažiau keliautojų suko į pietus, link Sub-Sacharos Afrikos. Sacharos dykuma ir jos tūkstančiai smėlio mylių suformavo daugeliui neįveikiamas kliūtis. Būtent todėl Marreau broliai pasirinko Sacharos dykumą savo pirmajam nuotykiui. Siekdami sumušti važiavimo iš Gerosios Vilties iškyšulio į Alžyrą rekordą (kurį ankstesniais metais pasiekė „Renault 12 Gordini“ modelis), 1969 m. jie pradėjo kelionę „Renault 4“ automobiliu.

Po aštuonerių metų ir vėl sėdėdami „Renault 4“ modelyje broliai laukė prie naujo tipo lenktynių starto linijos. Šių lenktynių trasa tęsėsi keletą tūkstančių mylių – nuo Paryžiaus iki Dakaro. Broliams lenktynėse sekėsi tiesiog puikiai: jie finišą pasiekė penkti, o automobilio kategorijoje užėmė antrąją vietą po dvigubai galingesnio už save modelio „Range Rover V8“. 1980 m. lenktynėse Marreau broliai startavo su „Renault 5 Alpine“ varikliu patobulintu „Renault 4“ automobiliu ir lenktynėse užėmė trečią vietą nuo laimėtojų atsilikę tik vieną valandą ir dešimt minučių. Netrukus lenktynės Paryžius-Dakaras tapo legendinėmis, Marreau broliai – herojais, o „Renault 4“ automobilis – lenktynių, kuriose ir neprofesionalai galėjo burtis į oficialias komandas bei pretenduoti į pergalę, simboliu.

Michèle Ray, Eliane Lucotte, Betty Gérard ir Martine Libersart įėjo į istoriją kaip keturios Amerikos žemyną užkariavusios moterys. Ušuaia, Ugnies Žemę ir Anchorage miestą Aliaskoje per visą Amerikos žemyną skiria dešimt tūkstančių mylių. Visus šiuos regionus daugiau nei keturis su puse mėnesio siekė įveikti dvi komandos. Jos keliavo apgaulinga trasa, kurioje – Andai, Amazonės drėgnieji atogrąžų miškai ir Jutos druskos dykuma bei galiausiai pasiekiamos uolėtos Ugnies žemės nuokalnės. Ši kelionė įrodė „Renault 4“ modelio tvirtumą ir manevringumą.

1966 m. drauge su Prancūzijos tyrinėtojų ir keliautojų draugija „Renault“ pradėjo „Routes du Monde“ programą. Programa susidėjo iš teminių kelionių, kurių kiekvienoje dalyvaudavo nuo šešių iki aštuonių komandų iš jaunų, 18-25 m. аmžiaus žmonių, vairuojančių „Renault 4“ automobilius.

Kandidatai turėdavo komisijai pateikti kelionės projektą konkrečia tema, o kelionės tikslas galėjo būti bet kuris pasaulio taškas. Kiekvienais metais buvo sulaukiama nuo 150 iki 200 paraiškų. „Renault“ išnuomodavo automobilius laikotarpiui nuo mėnesio iki metų ar net ilgiau, drauge siūlydami kursus mechanikos, kino kūrimo ir fotografijos įgūdžiams tobulinti. Programa gyvavo iki 1984 m.

„Renault 4“ modelio fenomenas – tai, kad XXI-ojo amžiaus pradžios jaunimas jį taip pat laikė laisvės simboliu. Akivaizdu, kad nuo to neatskiriamos buvo „4L Trophy“ lenktynės. Lenktynės sumanytos 1998 m. Jose, 4000 mylių trasoje, varžosi 1200 studentų komandų, o dalyviai turi įveikti atstumą nuo Paryžiaus iki Maroko pietų.

Dauguma dalyvaujančių automobilių yra seni, įveikę jau daugybę mylių. Todėl vis dar galima išvysti ir „Renault“ modelio magiją: tai automobilis – nuotykių ieškotojas, su kuriuo važiuoti galima bet kokia vietove, net jei ji smėlėta ar uolėta. „Renault 4“ yra toks patikimas, kad niekada nesugenda iki galo – lenktynėse dalyvaujantys neprofesionalai sugeba išsiversti su turima automobilio įranga ir pataisę automobilį prisijungti prie stovyklos kiekvieną vakarą…

1961 m. Rugpjūčio 3 d. nuo surinkimo linijos Seguino gamykloje nuriedėjo pirmasis „Renault 4“ automobilis. Jis pristatytas spalio 4 d. paskutinėje „Grand Palais“ parodų komplekse vykusioje Paryžiaus automobilių parodoje. Tuo metu buvo siūlomos trys „Renault 4“ modelio versijos:

• „R3“ („R 1121“ tipo) sumažinta versija su 603 kub. cm (690 tipo) varikliu, kurio galia pasiekė 22,5 SAE AG, o pirkėjai gavo teisę į 3 AG mokestinį įvertinimą. Žvelgiant iš išorės, „R3“ versiją buvo galima atskirti pagal dažytus vamzdinius bamperius, keturis šoninius langus bei tai, kad automobilis neturėjo ratų gaubtų. Automobilio viduje dominavo minimalizmas: vairuotojo pusėje buvo vienas saulės skydelis bei vairas su trimis stipinais.

• „R4“ („R 1120“ tipo) versija iš esmės buvo panaši į „R3“, ypač dėl savo trečiojo šoninio lango, kurį dalinai dengė metalinis skydelis, tačiau šiame automobilyje buvo montuojamas 747 kub. cm variklis (680 tipo).

• Be ekonominių modelių asortimente taip pat pristatyta „R4L“ versija, kuri dėl savo šešių langų buvo praminta „limuzinu“. Po šios versijos gaubtu buvo įtaisytas 747 kub. cm variklis.

Pirmasis „Renault 4“ modelio furgono variantas buvo pristatytas iš karto po 1961 m. automobilių parodos. Automobilis buvo priskirtas „R 2102“ tipui, jo naudingoji apkrova buvo 300 kg; furgono apdaila nesiskyrė nuo „R3“ ir „R4“ versijų, tačiau turėjo platesnes padangas (145 x 330). „R4“ furgonas buvo siūlomas pasirinktinai su išsikišusia galinio stogo sklende, kuri buvo praminta „žirafos stogu“ („Girafon“).

1961 m. lapkritį į dešinį galinį sparną buvo perkelta kuro įpylimo anga. Visam asortimentui naudota trijų greičių pavarų dėžė.

1962 m. Kovą pirmą kartą pasirodė „R4 Super“ modelis („R 1122“ tipo), kuris pagal to meto pardavimo dokumentus taip pat buvo laikomas „ypatingai patogiu“ automobiliu. Jame taip pat buvo montuojamas 747 kub. cm variklis, tačiau galingumas išaugo iki 32 SAE AG. Šiai naujai versijai buvo panaudotas „R4L“ šešių langų kėbulas, tačiau sukurta nauja, nuleidžiant žemyn uždaroma bagažinė su langu. Ši versija turėjo chromu dengtus, dvigubo vamzdžio bamperius.

„R3“ gamyba buvo nutraukta rugsėjo mėnesį. Vėliau „Super“ modelis turėjo įtaisytą 845 kub. cm variklį („800-02“ tipo), todėl turėjo 5 AG mokestinį įvertinimą. Be to, šis modelis išsikovojo naują vietą „Renault“ klasifikavime: „R 1124“. „R4L“ vamzdinio tipo bamperius pakeitė chromu dengti bamperiai su briaunomis.

„S.I.N.P.A.R.“ („Société Industrielle de Production et d’Adaptation Rhodanienne“), ilgalaikis „Renault“ subrangovas, specializavosi statyboms tinkamų automobilių srityje ir pradėjo naudoti „Renault 4“ automobilį kaip keturiais ratais varomą modelį, tinkamą važiuoti bet kokiomis vietovėmis.

1963 m. Rugsėjį galinė bagažinė buvo patobulinta šarnyrais, dėl kurių buvo galima išlaikyti atvertas dureles. Šis naujas elementas pakeitė morališkai pasenusį „strypą“, kuris iki tol buvo naudojamas tuo pačiu tikslu. Dar vienas naujas patobulinimas buvo pilnai suderinta pavarų dėžė. Tuo metu furgonas išsiskyrė dažytu priekiniu bamperiu su briaunomis, o galinis bamperis ir toliau išliko vamzdinio tipo. „R4 Super“ modelis buvo išbrauktas iš katalogo ir užleido vietą „R4L Super“ („R 1123“ tipo) versijai.

Gruodį pasirodė „Parisienne“ automobilis. Ši elegantiška „R4L“ modelio versija buvo bendradarbiavimo su „Elle“ žurnalu rezultatas. Automobilį buvo galima atpažinti iš dekoratyvinių šoninių juostų ir išskirtinio salono. Buvo pristatyti du šio modelio variantai – vienas su pintų motyvų raštais, o kitas – su languotu salono audiniu.

1964 m. Vasarį pristatyta nauja, įstiklinto furgono versija, kurios naudingoji apkrova siekė 300 kg.

Rugsėjį „R4L Super“ pakeitė naujoji versija „Export“ su 747 kub. cm varikliu, priskiriamu 4 AG („R1120“ tipo) arba 5 AG („R 1123“ tipo) kategorijoms.

Bendras gamybos mastas viršijo 500 000 vienetų ribą.

1965 m. Nuo rugsėjo „R4“ užleido kelią „Renault 4“ : visų prekinio ženklo modelių pavadinimuose „R“ sutrumpinimas buvo pakeistas pilnu pavadinimu – „Renault“. „R4“ tapo „Renault 4 Luxe“, o „R4L“ – „Renault 4 Export“. „Renault“ gamyklose buvo pagaminta dar 260 000 automobilių.

1966 m. 1966 m. vasario 1 d. Seguino gamykloje buvo pasiekta „Renault 4“ milijono pagamintų vienetų riba! Modelis buvo parduodamas keturiomis versijomis: „Luxe“, „Export“, „Parisienne“ ir „Van“. Kovą naudingoji furgonų apkrova buvo padidinta iki 350 kg, „R 2105“ tipas pakeitė „R2102“ tipą ir praktiškasis asortimentas buvo papildytas naujuoju 5 AG modeliu („R 2106“ tipo). Rugsėjį „Renault Luxe“ versija tapo „Renault 4“ ir, kaip ir likę asortimento automobiliai, ši naujoji versija turėjo naują prietaisų skydelį bei vairą. „Export“ ir „Parisienne“ versijos taip pat buvo patobulintos naujomis sėdynėmis su išilginėmis siūlėmis ir durelių apdaila.

1967 m. „Renault 4“ padidino greičio ribą pristatydamas keturių greičių pavarų dėžę.

Rugsėjį buvo pademonstruoti naujieji „Renault 4“ patobulinimai: mažos radiatoriaus grotelės buvo pakeistos platesnėmis, kurios taip pat apėmė ir priekinius žibintus. Rombo formos „Renault“ logotipas buvo perkeltas į dešinę pusę ir dar kartą buvo pakeista bamperių forma.

1968 m. Atsisveikinimas su „Parisienne“ modeliu. Rinkoje pasirodo nauja „Plein Air“ („R 1123“ tipo) „Renault 4“ kabrioleto versija. „Plein Air“ versija buvo gaminama „Sinpar“ gamykloje ir neturėjo nei durelių, nei šoninių langų. Tai buvo automobilis, idealiai tinkantis paplūdimiui ar kitoms laisvalaikio pramogoms. Furgonai susilaukė tokių pačių estetinių patobulinimų, kaip ir sedanai.

1969 m. Nuo rugsėjo mėnesio kontaktinis jungiklis buvo perkeltas į dešinę vairo pusę, o pavarų dėžės schema buvo išraižyta ant pavarų perjungimo svirties galvutės, kurios forma taip pat pasikeitė. Priekiniai žibintai atitiko Europos reglamentus, taip pat dabar buvo galima nulenkti žemyn galines „Renault 4“ sedanų sėdynes.

1970 m. Nuo balandžio visuose „Renault 4“ modeliuose, priekinėse sėdynėse įtaisyti saugos diržai. Pasikeitė elektros įrangos įtampos specifikacija: nuo 6 iki 12 voltų. Iš katalogo dingo „Plein Air“ modelio versija.

1971 m. Pristatytas „Rodeo“ modelis. „Renault“ tiekė „Ateliers de Construction du Libradois“ („A.C.L.“) gamyklai „4L“ modelio mechanines pavarų dėžes, skirtas „Teilhol“ sukurtiems ir gaminamiems plastikinio korpuso varikliams.

Nuo rugsėjo variklių kubinė talpa padidėjo nuo 747 iki 782 kub. cm. Atitinkamai, buvo atnaujinti ir tipai: sedanų atveju „R 1120“ tapo „R 1126“, furgonų atveju „R 2105“ tapo „R 2109“.

Išleistas naujas furgonas su 845 kub. cm varikliu („R 2108“ tipo). Šis furgonas taip pat turėjo pakeliamą plastikinį stogą ir išsiskyrė 400 kg naudingąja apkrova.

Pagaminus iš viso daugiau nei 3 500 000 visų versijų automobilių, „Renault 4“ modelis vis tiek išliko gausiausiai gaminamu „Renault“ variantu.

1972 m. Galinėse „Renault 4“ sedanų sėdynėse pradėti montuoti saugos diržų prisegimo taškai.

Pavadinimo lentelės stilių perkūrė dailininkas Victor Vasarely ir jo sūnus Yvaral.

1973 m. Visame asortimente, išskyrus 400 kg naudingosios apkrovos furgonus, buvo įtaisyta „Renault 6“ pavarų dėžė. Nuo rugsėjo visi „Renault 4“ automobiliai veikė su mažų emisijų varikliais, tokiu būdu atitinkant naujuosius norminius reikalavimus. Dabar variklių galia padidėjo 3 AG ir iš viso siekė 27 DIN AG. Furgono versijai pavyko pasiekti sėkmę, kadangi buvo pagaminta daugiau nei 100 000 modelio vienetų.

1974 m. Nuo rugsėjo buvo patobulintos radiatoriaus grotelės – jos buvo pakeistos juodo plastiko grotelėmis su centre įtaisytu „Renault“ simboliu. Dabar visame „Renault 4“ asortimente buvo naudojama „Renault 6“ pavarų dėžė.

1975 m. Birželį furgonas buvo pailgintas 8 cm ir jo naudingoji apkrova padidėjo nuo 350 iki 400 kg arba nuo 400 iki 440 kg, atitinkamai pailgintos versijos („R 2370“ tipo) ir pailginto universalo versijos („R 2430“ tipo) atvejais. Rugsėjį senąjį generatorių pakeitė modernus kintamosios srovės generatorius, o prietaisų skydelis buvo papildytas voltmetru.

1976 m. 1975 m. automobilių parodoje pristatyta „Safari“ versija išsiskyrė išorine išvaizda bei salono ypatumais, kurie buvo sukurti specialiai tam, kad pritrauktų jaunus klientus.

Liepos mėnesį automobilio priekyje pradėti montuoti nauji stačiakampiai indikatoriai.

1977 m. Pridėtas naujas matuoklis su naujo dizaino tachometru, taip pat naudojamas „Renault 5“ vairas. Pristatyta atskira priekinių ir galinių stabdžių sistema su prietaisų skydelio slėgio sumažėjimo indikatoriumi. Nuo liepos pradžios nebenaudojamas „4L“ pavadinimas, jį pakeičia „Renault 4“ vardas.

1978 m. Nuo sausio naujasis „Renault 4 GTL“ modelis turėjo 1108 kub. cm variklį, jau matytą „Renault 8“ modelyje. Variklio galingumas – 34 DIN arklio galių (AG). Dar vienu patobulinimu be naujos kubinės talpos tapo šio variklio alkūninis velenas, pradėtas konstruoti su penkiais guoliais (lyginant su trimis guoliais kituose asortimento varikliuose), o tai užtikrino variklio patvarumą. Kadangi pasikeitė galios įvertinimo skaičiavimo formulė, dabar jos dydis priklausė nuo „Renault“ modeliui palankaus kriterijaus; tai reiškė, kad naujasis „Renault 4 GTL“ modelis, nepaisant didesnio variklio kubinio tūrio, vis tiek buvo priskiriamas 4 AG grupei. Pagerėjo eksploatavimo savybės, o kuro sąnaudos vidutiniškai sumažėjo vienu litru.

Automobilio radiatoriaus grotelės ir bamperiai buvo vienodos pilkos spalvos, o priekinio bamperio galuose buvo pridėti du apsauginiai elementai.

Galiniai langai nebebuvo fiksuoti – juose įmontuotas stumdomasis stiklas. Liepos mėnesį pristatyta pikapo versija, sukurta pagal „F6“ furgono dizainą. Šis furgonas buvo gaminamas Auvergne mieste, „Teilhol“ gamyklos dirbtuvėse.

Nutraukta „Renault 4 Safari“ versijos ir pailginto įstiklinto universalo gamyba.

1979 m. Nuo liepos pasirodę 1980-ųjų modeliai turėjo standartines padangas be kamerų (išskyrus „F4“ furgonus).

„Renault 4“ turėjo tokius pačius ratus, kaip ir pagrindinė „Renault 5“ versija, o štai „Renault 4 GTL“ modeliui „atiteko“ „Renault 5 TS“ ratai.

1980 m. „Renault 4“ prietaisų skydelyje jungikliai išdėstomi nauja tvarka. Drauge „Renault 4“ modelis nebeturi savo chromu dengtu bamperių, kuriuos pakeičia dažytos detalės, o „TL“ versijos vientisi ratai užleidžia vietą ratams su angomis.

1981 m. Gegužę „Renault“ pasitinka su šūkiu „geriausias būdas važiuoti“ (angl. „the best way to roll“), skirtu naujajam „Renault 4 Jogging“ modeliui. Pagamintas ribotas šių automobilių kiekis – 5000 vienetų. Modelio dizainas išsiskyrė jaunatviškoms, ryškiomis spalvomis. Taip pat automobilis turėjo brezentu dengtą stoglangį.

1982 m. Nuo liepos „Renault 4“ modelyje pradėtas naudoti „Renault 5“ modelio prietaisų skydelis. Drauge pristatyta galimybė praktiškąją „F4“ versiją naudoti su suskystintų naftos dujų degalais. 782 kub. cm variklis buvo pakeistas 845 kub. cm varikliu, kurio galia prilygo 1108 kub. cm variklio (arba 34 DIN AG) galingumui, tačiau šiam varikliui pakako 5000 apsisukimų per minutę.

1983 m. Visame asortimente, automobilių priekyje drauge su stabdžių suporto bloku buvo montuojami diskiniai stabdžiai. Stabdžių suporto blokas buvo varomas nauju pagrindiniu cilindru, tad stabdymo sistema tapo efektyvesnė. Senąjį priekinio lango grūdinto stiklo variantą pakeitė lakštinis stiklas.

1985 m. „Renault 4“ bandė palaikyti asortimento gyvybę. Pardavimus išjudino riboto leidimo „Sixties“ versijos automobiliai (pagaminta 2200 šių automobilių). „Sixties“ versijos dizainas rėmėsi „GTL“ modelio dizainu. Buvo siūlomos trys šios versijos spalvos: mėlyna, geltona arba raudona. Išskirtiniai versijos bruožai: du stoglangiai iš karščiui atsparaus stiklo ir juodos matinės spalvos išorės apdaila.

Liepos mėnesį nutraukta „F6“ furgono versijos gamyba.

1986 m. Gegužę pristatytos dvi paskutinės „Renault 4“ modelio versijos – „Clan“ ir „Savane“. Siekiant pažymėti nueitą kelią, automobiliams buvo priskirtos ne tiesiog numerių sekos, o pavadinimai. Tokiu būdu „Renault 4 TL“ gavo naują „TL Savane“ pavadinimą, o „GTL“ tapo „Clan“. „TL“ ir „F4“ versijoms buvo naudojamas 956 kub. cm, 34 DIN AG variklis su penkiais veleno guoliais. Šiuos du modelius buvo lengva atskirti pagal užrašus „Savane“ arba „Clan“, įtaisytus ant priekinių durelių ir bagažinės galo. „Savane“ modeliui naudoti tokie patys ratai, kaip ir „Renault 5 GTL“ modeliui, o „Clan“ „paveldėjo“ patrauklius, dvispalvius „Style“ modelio ratlankius, kurie jau buvo matyti „Renault 12“ ir „Renault 16“ modeliuose.

Birželį nutraukta „Break F4“ furgonų gamyba.

1988 m. Iš Prancūzijos rinkos pašalinta furgono versija.

1989 m. „Clan“ ir „Savane“ versijose, dešinėje pusėje įtaisyti išoriniai galinio vaizdo veidrodėliai ir du galiniai priešrūkiniai žibintai.

1991 m. Liepą išleista ribota „Carte Jeune“ versijos serija. Naujoji versija rėmėsi „TL Savane“ automobilio modeliu. Tikslinę klientų grupę nuspėti nebuvo sunku... Buvo siūlomi keturi atspalvių variantai: „Grapefruit“ („Greipfruto“), „Glacier White“ („Ledo balta“), „Bright Red“ („Ryški raudona“) ir „Sequoia“ („Sekvojos“). Versijai buvo būdingas išskirtinis automobilio salonas, taip pat ypatinga kėbulo apdaila, kurią sudarė dviguba briauna ir „Carte Jeune“ logotipas.

1992 m. Įvedus griežtesnius kovos su tarša standartus drauge buvo paskelbta ir „Renault 4“ eros pabaiga. Išleidžiamas ribotas 1000 vienetų leidimas, pagrįstas „Clan“ modeliu. Naujoji atsisveikinimo versija pavadinta „Bye-Bye“. Pačios paskutiniosios „Renault 4“ versijos modeliai iš gamyklos išriedėdavo su prietaisų skydelyje pritvirtinta lentele, kurioje nurodytas skaičius nuo 1000 iki 1.