„Vieno recepto nėra. Aišku tik, kad visos valdiškos įstaigos - pradedant policija, baigiant mokyklomis - visą laiką turi dirbti kartu lyg darnus orkestras. Vienas solistas, kad ir koks geras jis bebūtų, reikalų nepataisys, – įsitikinęs Skirmantas Skrinskas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktorius. - Labai didelę įtaką daro socialinė reklama, transliuojama per televiziją – įsimenami net šiurpoki vaizdai vairuotojus priverčia labiau susimąstyti nei didelės baudos. Žinoma, jeigu tie žmonės prieš sėsdami prie vairo dar būna blaivūs.
Sunku labai tiksliai pasverti tokios reklamos poveikį, tačiau 2007 metais pradėtą rodyti austrų sukurtą vaizdo klipą, kuriame avarijos metu pro priekinį langą išlekia saugos diržu neprisisegusi mergaitė, iki šiol prisimena daugelis.
Matyt, negalima to vadinti sutapimu, tačiau tai viena priežasčių, kad būtent nuo 2007 metų iki 2011 metų avarijose žuvusių vaikų skaičius sumažėjo net 3,7 karto: nuo 70 iki 19. Norint dar labiau pagerinti situaciją keliuose, būtinas visų institucijų koordinuotas darbas, tačiau visi skundžiasi lėšų stygiumi.“
- Šia savaitę buvo pristatytas „Saugaus pirmoko pasas“, kuriame vaikams pateikiamos ir žinios apie saugų eismą, kelio ženklus. Tačiau analizuojant avarijų, kuriose dažniausiai sužalojami pradinių klasių mokiniai, priežastis, tampa aišku, kad daugiausia jie po automobilių ratais pakliūva ne eidami į mokyklą, bet iš jos – į būrelius, treniruotes ar kitur.
- Taip. Ir dėl to didelė dalis kaltės tenka tėvams. Jie paaiškina vaikams, kaip saugiai nueiti į mokyklą ir grįžti iš jos, patys palydi vaikus. Tačiau kaip tik labiau reikėtų palydėti vaikus į būrelius, kuriuos jie lanko, ir išsirinkti saugiausią kelią. Deja, tėvai dažniausiai apie tai nepagalvoja ir mano, kad pakanka vaiką palydėti iki mokyklos. Tačiau vaiko gyvenimas dažniausiai juk neapsiriboja tik mokykla ir namais.
- Iš visų šiais metais avarijose sužeistų 356 vaikų tik trečdalis (113) nukentėjo dėl pačių neatsargumo. Tad didžioji dalis kaltės dėl sužalotų vaikų tenka ne jiems, bet vairuotojams.
- Vairuotojų sąmoningumas – labai skaudi tema. Juk iš visų avarijose sužalojamų ir žuvusių vaikų daugiausia nukenčia važiuodami keleivio vietoje. Tai – tiktai tėvų atsakomybė. Jeigu jie veža vaikus neprisegtus saugos diržais, be saugos kėdučių, viršija greitį, jokios baudos čia nepadės. Tai - tik jų sąžinės reikalas.
Mažiau avarijose nukenčia pėstieji ar dviračiais bei mopedais važiuojantys nepilnamečiai.
Iškalbingas faktas, kad vien per praėjusią savaitę policijos pareigūnai Lietuvoje nustatė 2 tūkst. 185 leistino važiavimo greičio viršijimo atvejus. Kiek iš jų greitį viršijo važiuodami su vaikais?
- Šiais metais Lietuvoje avarijose žuvo 181 žmogus – tai 2 proc. daugiau nei pernai (177), tačiau LAKD prižiūrimuose valstybinės reikšmės keliuose žuvusiųjų sumažėjo 8 proc. (nuo 132 iki 121). Kuo tai paaiškintumėte?
- Mes jau nuo 2006 metų labai rimtai užsiimame vadinamųjų „juodųjų dėmių“ - avaringiausių ruožų problematika. Išanalizavome jų priežastis ir lyg kokie medžiotojai ėmėme naikinti jas – įdiegėme įvairių inžinerinių priemonių: pėsčiųjų salelių, greičio mažinimo kalnelių, žiedinių sankryžų, atitvarų ir daug kitų.
Tad iš buvusių 267 „juodųjų dėmių“ dabar liko 58. Jas ketiname naikinti taip pat be gailesčio. Manau, būtent šios priemonės daugiausia ir lėmė, kad ir avarijų, ir nukentėjusių jose valstybinės reikšmės keliuose sumažėjo.
Mūsų darbo ir pastangų įvertinimas – LAKD specialistai vadovauja Baltijos šalių ir Švedijos kelių transporto institucijoms, kurių rūpestis – avaringų kelio ruožų pertvarkymas ir „juodųjų dėmių“ naikinimas.
Tačiau dabar skaudžiausios avarijos vyksta, rodos, nelogiškose ir visai nepavojingose vietose – tai išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, tai nulekia nuo kelio ar trenkiasi į medį. Visų kelių jų atitvarais neaptversi.
- Galbūt tai susiję su tuo, kad sumažėjus policijos pareigūnų patruliavimo laikui vairuotojai pasijuto nebaudžiami keliuose? Po pernai gruodį priimto smurto artimoje aplinkoje įstatymo policininkai vos spėja važinėti „gesinti“ buitinių konfliktų. Tad dėmesio „kelių gaideliams“ sumažėjo.
- Nekorektiška būtų komentuoti kitų institucijų darbą, kiekviena jų turi savų rūpesčių. Tačiau griežtesnė kontrolė tikrai duotų naudos mažinant avaringumą.
- Tūkstančiui gyventojų Lietuvoje vidutiniškai skiriama 17 baudų už greičio viršijimą. Tai mažiausias skaičius visoje ES. Palyginti, Latvijoje skiriamos 44, Danijoje – 51, o daugiausia Austrijoje (net 587). Tokia pat padėtis ir su baudomis tiems, kurie nutverti girti prie vairo. Lietuvoje surašomi 39 protokolai tūkstančiui gyventojų, Lenkijoje – 88, Austrijoje – 122. Aktyviausiai su girtais prie vairo kovojama Norvegijoje (367) ir Suomijoje (429 protokolai).
- Skaičiai iškalbingi, tačiau ne man juos komentuoti.
