Byrantys Lietuvos keliai baisesni už baltarusiškus?

Autobusų vairuotojai pasidalijo juos kankinančia kasdienybe - iškilusios betono plokštės drasko padangas, iš po ratų išsprūstantys akmenukai daužo langus, o važiuoklės gadinamos duobėse.

Daugiau nuotraukų (1)

Ilona Staškutė

Aug 8, 2013, 7:02 PM, atnaujinta Mar 2, 2018, 1:38 AM

Europą skersai išilgai išmaišę vairuotojai tikina, kad už Lietuvos kelius jau geresni ne tik Estijos, bet ir Baltarusijos keliai. Pinigų jiems taisyti skiriama gerokai mažiau, nei kitose Europos valstybėse. Tačiau valdžios atstovai nenorėjo sutikti, kad mūsų šalies keliai tokie baisūs.

„Lietuvos keliai Sovietų Sąjungoje garsėjo kaip patys geriausi. Tačiau per pastaruosius metus žengėme žingsnį atgal – šiandien už Lietuvos kelius prastesnės būklės yra tik Ukrainos keliai, mus pralenkė net Baltarusija“, - teigė tolimojo keleivinio transporto kompanijos „Toks“ vairuotojas Algimantas Rutavičius.

Jam antrino keleivių vežimo kompanijos „Kautra“ vairuotojas Darius Rainys. Jo teigimu, per pastaruosius metus Baltarusijos kelių tinklas sparčiai atnaujinamas – nors keliai ir siauri, juose nėra duobių, nesimėto akmenukai, asfalto danga švari. Lietuvos keliai už daugelį baltarusiškų geresni tik tuo, kad juose yra kelių stulpeliai, atitvarai.

Keliams trūksta pinigų

Susisiekimo ministerijos atstovas Ričardas Slapšys nenorėjo sutikti, kad Lietuvoje važinėti taip baisu.

„Jei lygintume tam tikras atkarpas, tada galbūt galima sutikti, bet lyginant iš esmės, pagal visą kelių ilgį, Lietuvos keliai nėra tokie blogi. Tai greičiau emocinis, o ne faktinis vertinimas“, - tvirtino pašnekovas.

Tačiau jis pripažino, kad laikui bėgant keliai vis labiau nudėvimi. 

„Kelių plėtrai skiriamas lėšų kiekis neadekvatus poreikiui. Iki 2009 metų keliams buvo skiriama 80 proc. nuo akcizo, surenkamo pardavus degalus, bet prasidėjus krizei ši dalis buvo sumažinta iki 55 proc“, - aiškino R.Slapšys.

Be to, dar 15 proc. nuo Kelių plėtros ir priežiūros programoje kasmet numatomų pinigų paimami į rezervą valstybės reikmėms, todėl kelių tvarkytojai niekuomet nežino, gaus juos, ar ne.

„Turime apie milijardą litų, iš kurių apie 150 mln. litų rezervuoti valstybės reikmėms. Įsivaizduokite, ką už tai galima padaryti. Krizė atnešė savo realijas. Kadangi valstybei trūko pinigų, buvo nuspręsta nubraukti dalį kelių biudžeto“, - sakė R.Slapšys.

Susisiekimo ministerijos manymu, kelių būklę būtų galima gerokai pagerinti grąžinus buvusią tvarką, kai 80 proc. už degalus surinkto akcizo būdavo skiriama keliams. Kelių priežiūros ir plėtros programa finansuojama vien iš surenkamo akcizo, o pinigų turi pakakti ne tik užmiesčio keliams, bet ir miestų gatvėms.

Dairosi į Vakarų Europą

Prastais keliais garsėjusi Lenkija, vairuotojų nuomone, prieš pernai vykusį Europos futbolo čempionatą taip pat susitvarkė – dabar galima drąsiai važiuoti ir mokamais, ir daugeliu nemokamų kelių. Su geriausiais Europoje – Vokietijos, Prancūzijos ir Anglijos – keliais Lietuvos keliai negali net lygintis.

„Nuo nešvarios kelio dangos iš po priekyje važiuojančios transporto priemonės ratų skriejantys akmenukai neretai sudaužo priekinius žibintus, langus, kurių vienas kainuoja daugiau nei 3000 litų. Mums tai didelė žala“, - teigia „Kautra“ Vilniaus filialo vadovas Karolis Kairaitis.

Išpurto stiklus

„Toks“ generalinio direktoriaus Arūno Indrašiaus teigimu, priekinius stiklus bendrovė priversta keisti visiems autobusams bent kartą metuose.

„Būna, kad pakeitus stiklą ir autobusui išvažiavus į liniją pirmą dieną, jis vėl suskaldomas stiklas. Techninių apžiūrų reikalavimai yra europiniai, tad kas pusė metų reikalaujama, kad transporto priemonė būtų tokia, kaip nuo gamyklos konvejerio, tik keliai ir jų priežiūra neeuropinė“, - pastebi A.Indrašius.

Be to, daugelis autobusų važinėja pabalusiais šoninių stiklų paketais, nes dėl nuolatinio kratymosi per duobes ir nelygumus, jie išsihermetizuoja ir pradeda baltuoti.

Lietuviai vairuotojai pastebi ir kelių lopymo tradicijų skirtumą Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse. Ilgametę patirtį turinčio vairuotojo Algimanto teigimu, jei šalia būtų dvi duobės, lietuviai į kiekvieną jų pribertų asfalto ir po kiek laiko vėl žiūrėtų, kaip tose pačiose vietose atsiveria naujos duobės. Tuo tarpu vokiečiai imtų ir vienu lopu užasfaltuotų abi duobes – tai duotų didesnę naudą.

Prastos pagrindinės magistralės

Bendrovių vairuotojai išskiria sudėtingiausio eisimo ruožus šalies keliuose: provėžuotas kelio „Vilnius – Kaunas – Klaipėda“ ruožas ties uostamiesčiu, betonkelis „Vilnius – Utena“ ir „Via Baltica“ Suvalkijoje.

„Nors Latvijoje keliai taip pat nėra pačios geriausios būklės, tarptautinis greitkelis „Via Baltica“ yra puikiai prižiūrimas. Tuo tarpu Lietuvos kelių infrastruktūros flagmanu turinti būti „Via Baltica“ atrodo pamiršta. Pavyzdžiui, atkarpa Suvalkijoje yra pati pavojingiausia Lietuvoje – joje per metus įvyksta bent keletas kraupių avarijų, kuriose žūsta daug žmonių. Dažniausia priežastis – vilkikų virtinės. Čia kelias turėtų būti platinamas – tai neišvengiama“, - svarsto K.Kairaitis.

Visgi vairuotojai pripažįsta, kad šalyje vykdomi ir naudingi projektai – Panevėžio aplinkkelio statybos, Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcija.

Finansavimas – mažiausias regione

Pasaulio banko duomenimis, Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių finansavimas iš ES šalių buvo vienas mažiausių. Lietuvoje 1 kilometrui valstybinės reikšmės kelių buvo skiriama 13,8 tūkst. eurų, tuo tarpu Austrijoje – 721 tūkst., Prancūzijoje – 255 tūkst., Didžiojoje Britanijoje – 214 tūkst., Slovėnijoje – 116,8 tūkst., Vokietijoje – 111,3 tūkst., Italijoje – 96,3 tūkst., Norvegijoje – 82,6 tūkst. eurų.

Kur kas labiau transporto infrastruktūra rūpinasi ir kaimynai: iš 2007-2013 m. ES paramos Lenkija transporto infrastruktūrai skyrė 38 proc., Estija – 30 proc., Latvija – 36 proc., o Lietuva tik - 22,58 proc.

Mokslininkų apskaičiuota, kad jei finansavimas ir toliau išliks toks pat, kelių dangos bus atstatomos tik kas 30 metų arba per dvigubai ilgesnį laiką nei reikėtų.

Per tiek laiko dėl transporto ir oro poveikio dangoje atsiranda įtrūkimų, kuriuos būtina sutvarkyti. To nepadarius, per keletą vėlesnių metų danga aižėja labai greitai, o jai pasenus dar 12–15 metų, jau būtinas kapitalinis remontas.

Sekite verslo naujienas socialiniame tinkle „Facebook“!

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.