Kas kalti dėl aukų Lietuvos keliuose - blogi vairuotojai ar blogi automobiliai?

Faktai smogia negailestingai - tūkstančiui gyventojų pagal avarijų ir žuvusiųjų skaičių Lietuva jau daugelį metų velkasi pačiame Europos valstybių gale. Nejau mes iš tiesų esame tokie beviltiški vairuotojai ir valdžia visas bėdas ketina išspręsti tik didindama baudas? Gal priežasčių reikėtų ieškoti kitų ir kitur?

Daugiau nuotraukų (1)

Mindaugas Grinius

Aug 26, 2013, 5:28 PM, atnaujinta Mar 1, 2018, 5:51 PM

Visų pirma, Lietuvoje yra rekordinis Europoje automobilių kiekis, tenkantis vienam gyventojui (3 milijonai žmonių ir maždaug 1,2 milijono lengvųjų automobilių).

Tačiau dar svarbiau, kokie automobiliai važinėja mūsų keliais.

Rodos, iš pažiūros nekalta smulkmena - Lietuvoje registruojant naudotą automobilį nebūtina nurodyti jo tipo patvirtinimo numerio.

Kas tas paslaptingas tipo patvirtinimo numeris, kuris automobilio registracijos dokumente slypi po K raide?

Dar 2006 metų kovo 24 dienos Susisiekimo ministro nustatyta, kad „Tipui“ priskiriamos transporto priemonės, kurios nesiskiria: gamintojo pavadinimu, gamintojo suteikto tipo pavadinimu, pagrindiniais konstrukcijos ir dizaino aspektais, važiuokle arba grindų forma (aiškiais ir esminiais skirtumais), variklio tipu (vidaus degimo, elektros arba hibridas).

Be kodo - lyg be paso

Taigi, jeigu automobilių gamintojas pavadino savo produktą, tarkime, „Volkswagen Passat 1,9 TDI“, jis atitinka visus tipui keliamus reikalavimus ir gauna savo identifikacinį numerį. Jame užfiksuota tam tikra informacija apie automobilį, jo emisijos lygį ir kita. Tai lyg piliečio asmens kodas.

Tuo tarpu, „Regitros“ duomenimis, iš visų šiemet Lietuvoje pirmą įregistruotų transporto priemonių (naujų kartu su naudotomis) 65 proc. savo registracijos liudijimuose turi nurodytą tipo patvirtinimo numerį.

Įmonės atstovė Laimutė Užupė paaiškino, kad registruojant naudotas transporto priemones, jų duomenys iš užsienietiško registracijos liudijimo perkeliami į lietuvišką ir nurodomi prie atitinkamų kodų.

Jei užsienietiškame registracijos liudijime prie K kodo nurodytas tipo patvirtinimo numeris, jis perkeliamas, jei nenurodytas, prie šio kodo nieko nerašoma. Ką tai rodo?

Tai, kiek automobilių akivaizdžiai neatitiko gamintojų nustatyto tipo. Vadinasi, šie automobiliai nuo gamykloje pagamintų skyrėsi pagrindiniais konstrukcijos, važiuoklės arba grindų formos elementais. Paprastai sakant, tai avarijose sudaužyti, priduoti į sąvartynus, netinkami eksploatuoti ir vėliau „antram gyvenimui“ prikelti automobiliai.

Pavyzdžiui, į techninės apžiūros stotį atvažiuoja apynaujis BMW X5 be tipo patvirtinimo kodo. Galima guldyti galvą, jog gamintojas jo tikrai nepamiršo užrašyti - tiesiog automobilis buvęs gerai „luptas“, skendęs ar degęs.

„Mano manymu, maždaug pusė Lietuvoje važinėjančių automobilių buvo patekę į rimtesnes ar mažesnes avarijas“, - neslepia Vidmantas Pumputis, Susisiekimo ministerijos saugaus eismo skyriaus vedėjas.

Efektas - trumpalaikis?

Ar toks jau kartą avarijoje pabuvojęs ar iš kelių gabalų sulipdytas automobilis susidūrimo atveju gali būti saugus?

Kai Europoje jau daugelį metų vykdomi nepriklausomi „Euro NCAP“ automobilių saugumo bandymai ir jų lygis vertinamas balais, pas mus iki šiol važinėja šimtai tūkstančių automobilių, kurių praeitis tiesiog ištrinta.

Tokia padėtis kelia nerimą ne tik eismo specialistams, bet ir socialiai atsakingiems verslininkams.

„Man, vadovaujančiam atsarginių detalių verslui, teoriškai būtų naudinga, kad tautiečiai ir toliau važinėtų „lupenomis“, bet realiai - ir graudu, ir baisu žiūrėti, kuo mes važinėjame“, - prisipažįsta Kęstutis Tubutis, didžiausios detalių tiekėjos, bendrovės „AD Baltic“ generalinis direktorius.

Jo įsitikinimu, šalies valdžia neturi aiškios strategijos, kaip kovoti su avaringumu, o policinės priemonės ir baudų griežtinimas duoda tik trumpalaikį efektą. Nėra gilinamasi į tikrąsias avarijų priežastis, tik konstatuojamos jų pasėkmės.

Kuo važinėja jaunimas?

Lietuvoje nuolat pabrėžiama, kad jauni vairuotojai nuo 18 iki 23 metų yra patys pavojingiausi ir kelia didžiausią riziką. Ir tai yra tikra teisybė.

Tačiau ar bent kartą buvo atliktas išsamesnis tyrimas, kokio amžiaus ir kokios techninės būklės automobiliais važinėja mūsų jauniausi vairuotojai?

Paaiškės, kad dauguma - vos 1,5 - 3 tūkstančius litų kainuojantys automobiliai, apie kurių techninę būklę ir saugumą geriau pamiršti.

Tai tiek kainuojantys automobiliai, į kurių būklės gerinimą net neverta investuoti, nes tai pernelyg brangu. Juk vien tik naujų padangų komplektas kainuotų kaip pusė tokios mašinos vertės.

Apie tokius automobilius juokaujama: nori perpus padidinti mašinos vertę - pripilk pilną baką benzino.

Spidometras rodo mėnulio fazę

Dar vienas dalykas, kuris Lietuvoje, lyg kokioje beviltiškai atsilikusioje valstybėje, jau du dešimtmečius niekaip nesureguliuojamas, yra spidometrų duomenų klastojimas.

Visiems, perkantiems naudotus automobilius, tarsi savaime įprastas dalykas, jog net ir keliolikos metų senumo automobilis tėra nuvažiavęs „reguliarius“ 150 - 180 tūkstančius kilometrų.

Automobilių ridos klastojimas yra visuotinis ir pasiekęs tokį lygį, jog vadinamiesiems telefoniniams sukčiams beliktų kukliai nudelbti akis sužinojus jų „kolegų“ iš automobilių pasaulio apgavysčių mastą.

Spidometrų rodmenų klastotojai dirbti gali nevaržomai - iki šiol jokių rimtesnių administracinio poveikio priemonių, bandant pažaboti šiuos sukčius, nėra priimta.

Tuo tarpu apgautas pirkėjas iš tiesų net nežino, ką įsigijo. Kada jam reikia keisti variklio paskirstymo diržą, jeigu deklaruojama rida yra 180, o reali - 360 tūkstančių kilometrų. Trūkus diržui, automobilį įsigijusio laukia tūkstantinės variklio remonto išlaidos.

Lygiai taip pat dvigubai daugiau sudilę nei pirkėjas gali įsivaizduoti yra važiuoklės, stabdžių sistemos elementai, vairo trauklės ir visi kiti agregatai.

Tačiau, skirtingai nei įsigyjant kitą daiktą, naudoto automobilio pirkėjo niekas negina. Tokie seni, suklastomis ridomis automobiliai taip pat „smagiai“ didina avaringumo rodiklius.

„Vien pernai 35 žmonės (daugiau nei dešimtadalis visų) žuvo automobiliams atsitrenkus į medžius. Klausimas: ar medžiai taip traukia lietuvius, ar automobiliai buvo tokios būklės, kad jų negalima buvo suvaldyti?“, - svarsto V.Pumputis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.