Bet įlipus į autobusą ar troleibusą akimirksniu paaiškėja, kur dingo visi žmonės. Viešasis transportas pirmadienio rytą buvo perpildytas, o kai kuriose stotelėse laukiantys žmonės nebetilpo į sausakimšus autobusus bei troleibusus.
Troleibuse neliko vietos
„Kasdien į darbą važiuoju tuo pačiu 7 numerio troleibusu nuo T.Narbuto stotelės. Jis dažnai būna pilnas, bet tokios apgulties kaip šiandien dar nebuvau mačiusi. Žmonės stovėjo taip susispaudę, kad net nebuvo kur įsikibti, o stotelėse Žvėryne laukę žmonės negalėjo įlipti į vidų – nebebuvo vietos“, - pasakojo vilnietė Ieva.
Kad autobusuose bei troleibusuose gerokai daugiau keleivių, nei būna įprastai, pastebėjo ir iš visų tolimesnių mikrorajonų į darbą susirinkę kolegos.
Automobilių mažiau nei vasarą
Spūsčių pirmadienio rytą nesusidarė ne vienoje iš pagrindinių sostinės gatvių. „Šiandien eismas mažiau intensyvus, nei paskutinę vasaros savaitę“, - patvirtino šviesoforų sistemą Vilniuje valdančios įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Eismo valdymo skyriaus vadovas Jevgenijus Solovjovas.
Jis neslėpė laukęs gerokai didesnio vairuotojų antplūdžio, bet šių metų rudens pradžia gatvėse pasirodė neįtikėtinai rami. Tuo įsitikinau savo akimis – 22 sankryžose įrengtos kameros tiesiogiai transliavo vaizdą į eismo valdymo centrą ir nė prie vienos sankryžos nestovėjo daugiau nei penkių automobilių eilė.
Šviesoforų papildomai reguliuoti nereikėjo
Tiesa, šios kameros „nemato“ dalies Kalvarijų, Antakalnio ir Žirmūnų gatvių, kuriose taip pat dažnai susiformuoja spūstys, bet J.Solovjovas spėjo, kad ir tose gatvėse nėra spūsčių. „Didžiausios spūstys būna tarp 8-9 valandos, bet šiandien visai ramu. Gal todėl, kad šiandien ne visi mokiniai eina į mokyklą iš ryto“, - svarstė jis.
Į šviesoforinių sankryžų valdymą specialistams taip pat neteko įsikišti. „Šiandien Kalvarijų ir Ozo gatvių sankryža pustuštė, o pernai tokiu metu ji buvo perpildyta, automobilių iš visų pusių buvo daugybė. Tada ir auksiniai šviesoforai būtų nepadėję“, - juokavo pašnekovas.
Užsiėmė kasdieniais darbais
Kiekvienoje sankryžoje per dieną programos automatiškai perjungiamos bent keturis kartus, o intensyvesnėse sankryžose – ir daugiau. Pavyzdžiui, žiede prie Žaliojo tilto ir Operos ir baleto teatro šviesoforų programos per parą pasikeičia net 60 kartų.
Kai mieste nėra spūsčių ir nereikia rankiniu būdu perjunginėti šviesoforų, eismo valdymo centre dirbantys informatikos inžinieriai stebi eismą ir kuria naujas šviesoforų programas.
Tačiau J.Solovjovas įspėjo, kad netikėtai ramus eismas pirmadienį nereiškia, jog spūsčių nesusidarys kitomis dienomis „Pernai nebuvo eismo juostų viešajam transportui, bet taip pat nebuvo įrengta papildomų juostų. Dabar visai kitos eismo sąlygos, sudėtinga lyginti“, - aiškino jis.
Spūstys – žemėlapyje
Centralizuotos eismo valdymo sistemos vadovas Arūnas Mažūna taip pat tvirtino, kad bendrai per keletą metų transporto priemonių Vilniuje nei padaugėjo, nei sumažėjo, todėl laisvomis gatvėmis džiaugtis dar anksti. „Pakanka, kad kas nors padarytų techninę avariją, ir visas rytinis pikas būna „sugadintas“, - sakė jis.
Pasak specialisto, paprastai rytinis pikas Vilniuje tęsiasi apie 30 min., o vakarinis – 45 min., bet būna ne toks intensyvus.
Visos spūstys Vilniuje yra žymimos interaktyviame miesto žemėlapyje, kuris patalpintas svetainėje sviesoforai.lt, taigi prieš išvažiuojant galima pasižiūrėti, kurias atkarpas geriau apvažiuoti.
