Kaip išvengti akvaplanavimo kelyje?

Palijus gatvių asfaltą padengia vandens sluoksnis, o provažose ir nelygumuose susikaupia ištisi lietaus vandens ežerai. Į tokią didelę balą įvažiavus automobilio padangos nebesukimba su keliu ir mašina pradeda nevaldomai plaukti paviršiumi – įvyksta akvaplanavimas.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Nov 9, 2013, 4:22 PM, atnaujinta Feb 20, 2018, 11:57 AM

Jei bala nedidelė, akimirka akvaplanavimo pasibaigia išgąsčiu, bet didesnėse balose automobilį gali sumėtyti taip stipriai, kad mašina nulėktų nuo kelio.

Kuo didesnis greitis, tuo sunkiau tampa suvaldyti automobilį. Pavyzdžiui, automobiliui važiuojant 90 km/val. greičiu kai kelio danga yra padengta vieno centimetro vandens sluoksniu, automobilio beveik neįmanoma suvaldyti.

BTA atlikto tyrimo duomenimis, 2012 metais esant dideliam kritulių kiekiui avaringumas darbo dienomis keliuose padidėdavo 9 proc. palyginti su sausomis tų pačių metų dienomis.

Lyjant net silpnam lietui pernai metų savaitgaliais vidutiniškai avaringumas išaugdavo iki 35 proc., o darbo dienomis svyruodavo 2-7 proc. lyginant su tų pačių metų atitinkamomis sausomis dienomis. Draudimo bendrovės BTA specialistai pastebi, kad rudenį esant šlapiai kelio dangai automobilių vairuotojai dažnai patenka į pavojingas automobilio slydimo situacijas arba kitaip vadinamą akvaplanavimą.

Akvaplanavimo metu vairuotojai praranda automobilio kontrolę. Nesugebėdami suvaldyti automobilio, vairuotojai, susidurdami su kita transporto priemone, nuslysdami nuo važiuojamosios kelio dalies, partrenkdami žmogų ar numušdami kelyje pasitaikiusį objektą, sukelia skaudžių pasekmių tiek sau, tiek ir aplinkiniams.

Bendrovės duomenimis, po akvaplanavimo įvykių automobiliai dažnai būna neremontuojami, o kiti įvykio dalyviai nukenčia nuo rimtų traumų, kurios neretai baigiasi net mirtimi.

„Akvaplanavimo metu automobilis gali elgtis kelyje ne taip kaip tikimasi, stabdant gali pradėti slysti,“ – teigė Ekspertizių skyriaus vadovas vyriausiasis ekspertas Andrius Žiukelis.

Pasak eksperto, reikia atsižvelgti ir į pavojų keliančius senus lapus ant kelio dangos. Kai tam tikrose vietose kelyje susikaupia storesnis drėgnų lapų sluoksnis, toks ruožas tampa itin slidžiu. Vairuotojams vertėtų būti ypač atidiems lapais padengtuose kelio vingiuose.

Patys skaudžiausi atvejai užfiksuoti, kai vairuotojai, akvaplanavimo metu praradę automobilio kontrolę, išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą arba nuvažiuoja nuo kelio važiuojamosios dalies, numuša pėsčiąjį.

Atlikus tokių įvykių analizę, BTA draudimo bendrovės specialistai priėjo išvados, kad avarijų, nutikusių akvaplanavimo metu, dažna priežastis - vairuotojų saugaus vairavimo esant slidžiai kelio dangai taisyklių nesilaikymas.

Vairuotojai dažnai laikė vairą viena ranka, važiavo nesaugiu greičiu, arba eksploatavo automobilį su netinkamomis važiuoti padangomis. Dėl šių priežasčių sunkiau valdyti automobilį.

Dauguma vairuotojų nesuvokia, kada pavojinga važiuoti šlapiu keliu, ypač kai jį dengia vandens sluoksnis. Lyjant arba tuoj po lietaus vandens sluoksnis ant kelio beveik niekada nebūna tolygus.

Tam tikru greičiu važiuojant tarp padangų ir kelio dangos susidaro vadinamoji vandens plėvelė, kuri smarkiai sumažina sukibimą – dėl jos automobilis net ima „plaukti“. Net ir geriausios padangos neįstengs pakankamai sukibti su keliu.

Saugaus eismo ekspertas Sobieslavas Zasada savo kultinėje knygoje „Saugus greitis“ buvo paskelbęs sukibimo koeficientų lentelę, pagal kurią matyti, kad telkšant vandeniui net važiuojant 90 km/val greičiu automobilis sukimba tik 25 proc. padangų paviršiumi, nors sukibimas sausu oru siekia net 80 proc. Lekiant 140 km/val. per balas sukibimo nebelieka praktiškai jokio.

Draudimo bendrovės BTA specialistai išskyrė svarbiausius saugaus vairavimo veiksmus siekiant išvengti akvaplanavimo:

- visų pirma būtina nuolat sekti automobilio techninę būklę – periodiškai tikrinti automobilio važiuoklės elementus, vairo mechanizmą;

- griežtai rekomenduojama naudoti gamintojo numatytų dydžių padangas ir ratlankius. Padangas keisti nelaukiant iki kol nusidėvės iki minimalaus protektoriaus rašto gylio;

- šiuo metu itin madinga ant automobilio montuoti kuo didesnio skersmens ratlankius su kuo platesnėmis padangomis. Vis dėlto grožį verta aukoti dėl saugumo. Plačios padangos didina akvaplanavimo tikimybę;

- bent kartą ar du (jeigu važinėjama daugiau) per metus, rekomenduojama reguliuoti ratų geometriją;

- esant šlapiai kelio dangai, ypač kai jį dengia didelis vandens sluoksnis, rekomenduojama važiuoti daug mažesniu tempu, kelio vingius įveikti mažesniu greičiu nei įprastai, laikytis didesnio atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės;

- pajutę, kad automobilis pradeda plaukti keliu, nedarykite jokių staigių veiksmų – stipriai nestabdykite, nespauskite akceleratoriaus pedalo, nesukinėkite vairo.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.