Variklių juvelyrai net į tualetą eina pagal grafiką

Specialiai „Lietuvos rytui“ iš Jokohamos (Japonija)

Daugiau nuotraukų (1)

Ilona Staškutė

Dec 9, 2013, 7:39 AM, atnaujinta Feb 19, 2018, 10:20 PM

Japonijoje kone viską gamina robotai, o žmonės juos tik prižiūri? Toli gražu ne visuomet. Greičiausių automobilių varikliai surinkinėjami rankomis žmonių, kurių pirštų galiukai jautresni už brangiausius prietaisus.

Jokohamos gamyklų rajonas yra seniausias pramonės lopšys Japonijoje. Artėjant prie jo nematyti tviskančių stiklinių bokštų ar griežtų formų metalo kubų. Čia lankytojus pasitinka toli, kiek tik akys aprėpia, besidriekiančios metalinių parūdijusių stogų virtinės.

Jei pro tankiai suremtus pastatus pasirodo jų sienos, ant balto tinko matyti seni uždažyti ir aptrupėję įmonių pavadinimai.

Jokohamos pramoniniame rajone staklės dūzgia jau daugiau nei 100 metų, o prieš 80 metų čia savo darbą pradėjo gamykla, kurioje surenkami penkių rūšių varikliai „Nissan“, „Renault“ ir „Infiniti“ automobiliams.

Pastatas niekuo neišsiskiria

Per metus Jokohamoje pagaminama daugiau nei pusė milijono variklių, bet viena jų rūšis ypatinga: „Nissan“ superautomobiliams GT-R skirti varikliai surenkami vien rankomis meistrų, kurie įmonei atidavė visą savo gyvenimą.

Kai su žurnalistų grupe artėjome prie šios gamyklos, gamintojo atstovai primygtinai įspėjo nefotografuoti nei išskirtinių variklių surinkimo cecho, nei jo prieigų.

Jį išties nelengva pastebėti. Prariedėję pro daugybę neišvaizdžių metalinių angarų prie vieno jų sustojome.

Pro atidarytus vartus, ne didesnius negu daugelyje servisų, įžengėme į menkai apšviestą patalpą, kurioje tyliai skambėjo muzika, primenanti animacinių filmukų melodijas.

Ant tamsiai raudonų grindų išvedžiotos žalios linijos, vingiuojančios tarp daugybės metalinių rėmų, kur pro celofaną matyti supakuoti nauji varikliai.

Jei nežinotum, net nesuprastum, kur papuolei.

Praėjus keletą variklių eilių žemame angare pasirodo baltas pastatas – brangiausių ir galingiausių „Nissan“ variklių, skirtų GT-R sportiniams automobiliams, surinkimo dirbtuvės.

Lentelės su meistrų vardais

Čia dirbantys meistrai kiekvieną variklį surenka rankomis ir pabaigę priklijuoja lentelę su savo vardu.

Lenteles su vardais ant galingiausių „Nissan“ variklių turi teisę klijuoti tik keturi geriausi meistrai, vadinami takumi – Izumi Shioya, Nobumitsu Gozu, Tsunemi Ooyama ir šios grupės vadovas Takumi Kurosawa.

Jis variklius surinkinėja jau daugiau nei 30 metų, o „Nissan“ įsidarbino visiškai atsitiktinai – buvęs profesionalus futbolininkas susižeidęs koją pamanė, kad norėtų nuolatinio darbo.

„Paklausiau, ką jie čia Jokohamoje gamina. Man atsakė, kad variklius, aprodė gamyklą. Likau sužavėtas“, – apie karjeros pradžią pasakojo meistras.

Meistrai rankomis surenka VR38 kodu vadinamus 3,8 litro darbo tūrio 550 AG variklius su dviem turbinomis.

Kiekvienas motoras yra sudarytas iš 374 detalių ir 67 rūšių varžtų. Čia nėra jokių automatų – kiekvieną nors ir mažiausią varžtelį įsuka žmogus.

Be to, kiekvieną maždaug 300 tūkst. litų kainuojančio „Nissan“ sportinio automobilio variklį nuo pradžios iki pabaigos renka tas pats takumi. Jam padeda šio amato besimokantys žmonės, o vieną variklį surinkti trunka iki 6,5 valandos.

Labiausiai vengia dulkių

Žinoma, meistrai nesinaudoja vien mechaniniais įrankiais, nes tuomet variklio kaina išaugtų iki aukso vertės. Bet čia nėra ir dažniausiai naudojamų suspausto oro įrankių.

Vietoj jų naudojami elektriniai, nes kompresiniai išskiria šiek tiek dulkių ir drėgmės.

Variklių surinkimo kambaryje ypač svarbi yra švara. Visiškai sandarioje patalpoje negali būti jokių dulkių, todėl netgi drabužiai siuvami iš specialaus antistatinio audinio.

Uždaroje patalpoje surenkamos vidinės variklio dalys, o šalia surinkinėjamos išorinės. Švariajame kambaryje nuolat palaikomas kiek didesnis – 1,2 atmosferos slėgis, 52–57 proc. drėgmė ir 23 laipsnių temperatūra.

„Slėgis būtinas, kad nepatektų dulkių, o pastovi temperatūra reikalinga tam, kad detalės neišsiplėstų skirtingai“, – aiškino T.Kurosawa.

Junta menkiausius skirtumus

Tačiau patys vertingiausi ir tiksliausi meistrų įrankiai yra jų rankos.

Įgudęs meistras pirštų galiukais gali pajusti tokius skirtumus, kokių negali užfiksuoti jokie prietaisai. Pavyzdžiui, degalų įsiurbimo ir išmetamųjų dujų kanalai turi idealiai atitikti juos dengiančių vožtuvų dydį.

Meistrai ne tik surenka variklius, bet ir yra atsakingi už detalių kokybę. Jie pirštais apčiupinėja visas vidines variklio dalis ir patikrina, ar visi paviršiai lygūs, o ertmės vienodos formos.

T.Kurosawa tikino, kad pirštų galiukais jaučia akimis nematomą, iki 10 mikronų siekiantį skirtumą.

Jei vožtuvai bus sureguliuoti nors truputį netiksliai, automobilis gali sulėtėti apie 0,6 sek. kiekviename lenktynių trasos rate. O jei oro paėmimo angos bus nelygios, automobilis gali prarasti apie 3–5 niutonmetrus traukos energijos.

Tenka pasikliauti pojūčiais

Varžtų suveržimą ir tarpelius tarp detalių meistrai taip pat tikrina paprasčiausiais būdais: ten, kur nepasiekia pirštai, jie kiša plonyčius metalinius liežuvėlius ir, remdamiesi savo pojūčiais, nusprendžia, koks tiksliai tarpelis yra likęs.

Kiekvieną dieną darbuotojai dirba nuo 8 val. 30 min. iki 17 val. ir turi pusvalandžio pietų pertrauką. Taip pat jiems skirta privilegija, kurios neturi įprastų variklių surinkėjai, – dvi pertraukėles po 10 minučių.

Tačiau per jas darbuotojas turi ne tik atsipūsti, bet ir apsilankyti tualete, nes kitu metu atsitraukti nuo darbo draudžiama.

T.Kurosawai pasakojant apie variklių gamybos subtilybes, jo balse girdėti pasididžiavimas savo darbu. Nors jam ir kitiems meistrams tenka didžiulė atsakomybė, o per įtemptą darbo dieną nėra nė minutėlės atsipūsti, T.Kurosawa džiaugėsi mainais sulaukiantis pagarbos.

Iki meistro – dešimt metų

Aukščiausio lygio meistru sugeba tapti ne kiekvienas. Kelias iki šių pareigų prasideda prie įprastų variklių linijos.

Čia darbuotoją stebi kokybės tikrintojai. Jei žmogus nedaro klaidų ir pastebi kitus trūkumus, jam siūloma prisidėti prie GT-R variklius renkančios komandos.

Išlaikęs valstybinius kokybės egzaminus darbuotojas tampa pameistriu ir treniruojasi rankomis pastebėti mažiausius neatitikimus. Jei ir toliau sekasi gerai, žmogus tampa meistru. Bet tam prireikia ne mažiau kaip 10 metų nuo tada, kai jis pirmą kartą atsistojo prie variklių linijos.

Japonijoje žmonėms labai svarbus įvertinimas. Tai, kad jie lentele su savo vardu pažymi kiekvieną pagaminamą variklį, įamžina meistrų darbo vertę.

Jie tai suvokia kaip pripažinimą visame pasaulyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.