Pirkusius naudotą automobilį pasivijo didžiulė skola valstybei

Naudotą 1999 metų laidos „Audi A6” nusipirkęs portalo lrytas.lt skaitytojas Severinas po pusmečio negalėjo patikėti savo akimis, kai gavo laišką iš muitininkų. Jame vyras išvydo reikalavimą sumokėti keturženklę sumą siekiantį muito mokestį.

Daugiau nuotraukų (1)

Ilona Staškutė

Feb 11, 2014, 7:04 PM, atnaujinta Feb 16, 2018, 10:52 AM

„Kai automobilį pirkau, pardavėjas sakė, kad jis iš Vokietijos – tokiems automobiliams muitas netaikomas. Pasirašiau sutartį, kad pirkau mašiną tiesiai iš vokiečio ir įregistravau „Regitroje“. Ten niekam jokių klausimų nekilo“, - pradėjo pasakojimą jis.

Kad buvo apgautas, Severinas suvokė tik ėmęs kapstytis giliau. Manoma, kad nuo muito mokesčių išvengusių sukčių automobilių prekeivių nukentėjo apie 4 tūkst. žmonių.

Vokiškas automobilis iš Ciuricho

Pašnekovas pripažino matęs, kad automobilio dokumentuose šmėžavo adresas Ciuriche, tačiau jam ne iš karto toptelėjo, kad šis miestas yra ne Vokietijoje, o Šveicarijoje. Juolab, kad pardavėjas užtikrino, kad „Audi“ tikrai priklausė vokiečiui.

Severinas tikėjosi, jog jei bus kokių neatitikimų, „Regitros“ specialistai jam apie tai pasakys, tačiau mašiną registruojant apie muito mokestį jam niekas neužsiminė.

Pasirodo, „Regitroje“ muito deklaracijų nebereikalaujama nuo 2008-ųjų, todėl automobilį galima užregistruoti nesumokėjus mokesčių.

Vėliau pirmasis asmuo, užregistravęs ne iš Europos Sąjungos šalies atvežtą automobilį, gauna laišką, reikalaujantį sumokėti „pamirštą“ muito mokestį, siekiantį 10 proc. automobilio vertės, bei 21 proc. pridėtinės vertės mokestį – iš viso beveik trečdalį už mašiną sumokėtos sumos.

Nusprendė nesiginčyti

Reikalaujamus pinigus, daugiau nei 3 tūkst. litų, jis sumokėjo pasvarstęs, kad ginčai gali atsieiti dar daugiau, tačiau nenorėjo net pagalvoti, ką reiktų daryti įsigijus apie 100 tūkst. litų kainuojantį automobilį.

Pašnekovas sutiko, kad be reikalo pasitikėjo pardavėju ir nepakankamai atidžiai įsigilino į pasirašomą dokumentą, tačiau jis liko nusivylęs registruotojų abejingumu. „Kiekvieną mėnesį automobilio neperku ir neseku visų įstatymų pakeitimų“, - pasakojo Severinas.

Apie apgavystę nežinojo net dvejus metus

Su tokia pardavėjo apgavyste teko susidurti ir dar vienai portalo lrytas.lt skaitytojai Vitalijai P. Ji su nusipirktu automobiliu ramiai važinėjo net dvejus metus iki kol sulaukė laiško, reikalaujančio sumokėti muitą ir PVM.

„Kadangi dokumentų pildyme nieko nesuprantame, tuo užsiėmė pardavėjas. Viska pasirašėme, tame tarpe ir dokumentą užsienio kalba, kuris reikalingas pardavėjui patvirtinti, kad jis pardavė automobilį“, - pasakojo ji.

Moteris liko apstulbusi ir nusivylusi, kad per jos šeimos patiklumą, „Regitros“ atsakomybės nebuvimą ir pardavėjo nesąžiningumą liko skolinga tokią sumą, apie kurią žinodama greičiausiai nebūtų pirkusi nelemtos mašinos.

Sukčių maskuotė – Vokietija virstanti Šveicarija

Šiuo metu vien tik Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate atliekama 13 ikiteisminių tyrimų dėl tokio sukčiavimo, tačiau tai tik lašas jūroje palyginus su spėjamu sukčiavimo mastu. „Kiek esame susidūrę, nukentėjusiųjų yra žymiai daugiau.

Bet daug kas nesikreipia į policiją ir sumoka mokesčius prisiimdami kaltę, kad pasidavė įtikinėjimams ir neįsigilino po kuo pasirašė“, - patvirtino Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Igoris Polikša.

Jis atskleidė, kad daugiausiai problemų kyla su vokiečių kalba parašytais dokumentais iš Šveicarijos.

Vokiškai nesuprantančius, bet kalbą atpažįstančius žmones pardavėjams lengva apgauti, kad automobilis esą atvežtas iš Vokietijos, o iš Europos Sąjungos įvežtiems automobiliams jokie mokesčiai netaikomi.

„Žmonėms pateikiama pasirašyti po užsienietiška pirkimo-pardavimo sutartimi pirkėjo vietoje, pardavėjai aiškina, kad taip lengviau išvengti formalumų. Bet pasirašęs žmogus automatiškai tampa automobilio importuotoju ir jam atsiranda pareiga sumokėti mokesčius, kurie siekia apie trečdalį automobilio kainos“, - aiškino pašnekovas.

Išsiaiškinti sunku, bet įmanoma

Į tokias pinkles papuolusiam žmogui tenka aiškintis ir muitinės, ir policijos pareigūnams. Jei pavyktų įrodyti, kad žmogus niekada nebuvo Šveicarijoje ar kitoje šalyje, iš kurios atvežtas automobilis, o pirkimo-pardavimo sutartis buvo pakišta jam nesuprantant, kokios pasekmės bus dokumentą pasirašius, tada būtų galima išvengti prievolės mokėti muitą.

Tačiau I.Polikša neslėpė, kad tokias apgavystes išaiškinti labai problematiška. Muitinės dokumentų tvarkymas trunka taip ilgai, kad automobilį nusipirkęs žmogus net dvejus metus gali nežinoti, kokie nemalonumai jam gresia.

Bijo patys likti kalti

Dalis žmonių greičiausiai bijo kreiptis bijodami patys neatsidurti kaltinamųjų suole už dokumentų klastojimą, mat pardavėjai pirkėjams neretai pasakydavo norintys išvengti mokesčių, atsirandančių tarpininkui vykdant komercinę veiklą.

Bet I.Poliška užtikrino, kad apgautiems žmonėms nėra ko baimintis. „Galioja nuostata, kad žmogus nukentėjo ir buvo apgautas“, - sakė jis.

Pasak pašnekovo, per kelis mėnesius vykstantį tyrimą jau pavyko aptikti keletą galimai sukčiavusių asmenų, tačiau automobilių pirkėjus apgaudinėjo ne viena grupuotė, o daugybė skirtingų pardavėjų.

Pirkėją paverčia importuotoju

Policijos pareigūnai pranešė, kad pastaruoju metu itin padaugėjo žmonių, pranešančių, kad Lietuvoje pirkdami transporto priemones buvo apgauti jas parduodančių asmenų – tarpininkų.

Skunduose pirkėjai dažniausiai nurodo, kad įsigydami ne iš ES šalių įvežtas transporto priemones nebuvo pardavėjų tinkamai informuoti apie joms taikomus muito mokesčius ar buvo suklaidinti nurodant, kad muito mokesčiai jau sumokėti.

Anot pareigūnų, pirkėjui paprastai siūloma pasirašyti pirkimo–pardavimo užsienyje sutartį (vadinamąjį „kauferį“), kurioje nurodoma, kad pirmasis užsienyje registruotą transporto priemonę pirko būtent jis, o ne iš tiesų automobilį į Lietuvą atvežęs ir parduodantis tarpininkas.

Taip formaliai deklaruojama, kad pirkėjas pats, be tarpininkų, įsigijo transporto priemonę užsienyje, pats tapo importuotoju ir privalo sumokėti muito mokesčius bei PVM, bet apie tokią prievolę apgauti pirkėjai sužino tik gavę raštus iš teritorinių muitinių padalinių gautų raštų, kai pardavėjų pėdsakai jau seniai atšalę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.