Tiesmukiškas mokestis, pagal kurį vieninteliu svarbiu automobilio vertinimo kriterijumi taptų variklio dydis, greičiausiai neišeis už Seimo koridorių ribų. Tačiau ateityje vienokio ar kitokio greičiausiai nepavyks išvengti.
Nepaisant nemalonaus kišenės patuštinimo, automobilių mokestis turėtų ir vieną teigiamą efektą – jis paskatintų žmones atsikratyti seniai nenaudojamų, sudaužytų ar ne itin reikalingų automobilių.
Taip ankštuose daugiabučių kiemuose atsirastų daugiau vietos, o iš „Regitros” duomenų bazės išnyktų daugiau nei pusė milijono registruotų, bet realiai nebenaudojamų transporto priemonių.
Valdo tūkstantį mašinų?
Šių metų pradžioje Lietuvoje įregistruota 1,829 mln. lengvųjų automobilių, o iš jų privalomąją techninę apžiūrą buvo perėję 1,146 mln. Taigi 683 tūkst. automobilių nesuteikta teisė išriedėti į gatves.
Specialistų skaičiavimu, apie 150 tūkst. žmonių vairuoja automobilius nekreipdami dėmesio į pasibaigusią techninę apžiūrą, tačiau lieka dar net apie pusę milijono „vaiduoklių”.
Jie užfiksuoti transporto priemonių registre, bet iš tiesų yra seniai išardyti dalimis, palikti rūdyti kiemuose ar parduoti pirkėjams iš Rytų valstybių.
Problemos dydį atskleidžia tai, kad dauguma žmonių savo vardu yra registravę ne vieną ir ne du ar tris automobilius.
Automobilius registruojančios įmonės „Regitra“ duomenimis, du gyventojai savo vardu yra įregistravę daugiau nei po tūkstantį automobilių, o dešimtys žmonių „turi“ po kelis šimtus automobilių. Itin patogu rytiečiams
Įdomu tai, kad nepaisant pastaruoju metu netylančių diskusijų apie galimą automobilių mokesčio įvedimą, kai kurie asmenys savo vardu užregistravo dar daugiau transporto priemonių.
Palyginimui, 2010 metų pabaigoje nė vienas Lietuvos gyventojas neturėjo tūkstančio automobilių. Trys „rekordininkai“ buvo įregistravę 413, 407 ir 365 mašinas.
Lenktynininkas Stasys Brundza paaiškino, kad naudotų automobilių prekyba besiverčiantiems verslininkams tai paranku daryti, nes galima įsiteikti pirkėjams iš Rytų.
Už neperregistruotą automobilį rusams, kazachams ar kitų ne Europos Sąjungos šalių gyventojams nereikia mokėti importo mokesčių, todėl jie neribotą laiką važinėja lietuvišku automobiliu.
Iš juridinių asmenų daugiausia lengvųjų automobilių yra įregistravusios išperkamosios nuomos paslaugas teikiančios įmonės, tačiau tai nieko nestebina.
Pakilimas – 2007 metais
„Regitros” atstovė Laimutė Užupė patvirtino, kad išgirdę apie realius planus netrukus apmokestinti transporto priemones žmonės vis dažniau teiraujasi, kaip reikėtų išregistruoti nebenaudojamą automobilį.
Tačiau didžiausias automobilių išregistravimo bumas Lietuvoje buvo kilęs 2007 metais, kai viešojoje erdvėje buvo bene pirmą kartą pradėta aktyviau diskutuoti apie galimą automobilių mokestį.
Per 2007-uosius Lietuvoje buvo išregistruota 137,1 tūkst. neeksploatuojamų automobilių – net 4,4 karto daugiau nei 2006 metais, kai gyventojai išregistravo 30,9 tūkst. mašinų.
Tuomet vidutinis išregistruotų netinkamų eksploatuoti mašinų amžius siekė 22 metus, o didžiausią dalį – daugiau kaip penktadalį – sudarė „Volkswagen” markės automobiliai.
Kaip išregistruoti nebenaudojamą automobilį?
Baigtą eksploatuoti transporto priemonę galima išregistruoti elektroniniu būdu „Regitros” elektroninių paslaugų portale arba „Regitros” padalinyje.
Išregistruojamos transporto priemonės pristatyti į „Regitrą“ nereikia, tačiau iš savininko reikalaujama pateikti pažymą, kad automobilis sunaikintas.
Jei registracijos dokumentas ar valstybinio numerio ženklai jau prarasti, žmogus jų nebeturi, tuomet reikia pateikti informaciją apie praradimo aplinkybes.
Sunaikinimo pažymos nereikia tik jei transporto priemonė buvo baigta eksploatuoti iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (2004 m. gegužės 1 d.).
Tokias pažymas išduoda senas mašinas surenkančios įmonės. Turinčių teisę užsiimti tokia veikla įmonių sąrašas skelbiamas Aplinkos ministerijos svetainėje internete.
Pardavę automobilį dalimis užstringa biurokratinėse vingrybėse
Tačiau būna, kad žmogus automobilį išardo, parduoda jo dalis, todėl pažymos gauti nebeįmanoma.
„Neretai tokių senų nebevažiuojančių automobilių šeimininkai padaro klaidą – neišregistravę automobilio parduoda jį dalimis ir vėliau, kai iš automobilio nieko nelieka, susirūpina jo išregistravimu“, – sakė „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Leonardas Kęstutis Jasūdis.
Pasak L.Užupės, „Regitra“ rengia pasiūlymus, kad ši problema būtų išspręsta dar šiemet tobulinat su transporto priemonių išregistravimu susijusius teisės aktus.
Automobilių mokesčiai Europoje – įprastas dalykas
Lietuvių priešinimasis automobilių apmokestinimui daugeliui europiečių pasirodytų juokingas.
Mokesčiai transporto priemonėms taikomi daugelyje Europos valstybių. Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, mokesčius už automobilį turi mokėti 19 ES valstybių gyventojai, bet visose šalyse šie mokesčiai skaičiuojami skirtingai.
Iš Lietuvos kaimynių pirmoji automobilio mokestį įvedė Latvija. Senesnių nei 2005 metais pagamintų automobilių mokestis apskaičiuojamas pagal modelio svorį, o į naujesniųjų skaičiuoklę įtraukiamas ir variklio tūris bei galia.
Pavyzdžiui, už penktosios kartos „Volkswagen Golf” su 1,4 litro darbo tūrio 66 kW varikliu latviams reikia pakloti 35,57 euro arba 44,11 euro, jei automobilis naujesnis, nei 2005-ųjų. Maksimalus mokestis už automobilį Latvijoje siekia 657,37 euro. Jį reikia sumokėti vieną kartą registruojant automobilį.
Vokietijoje automobilio mokestis mokamas kasmet. Kiekvienas litras darbo tūrio įvertintas 20 eurų modeliams su benzininiu varikliu ir 95 eurais dyzeliniams automobiliams.
Kiekvienas gramas išmetamo anglies dvideginio 100 km kainuoja dar po 2 eurus, tačiau automobiliams, CO2 išmetantiems iki 110 g/100 km, taršos koeficientas neskaičiuojamas.
Taigi už minėtąjį „Golf” Vokietijoje kasmet reikėtų pakloti po 339,8 euro, ir tai yra palyginti nedaug, kokį mokestį tektų mokėti už galingesnį ar dyzelinį modelį.
Didžiojoje Britanijoje automobilio mokestis skiriasi nuo jo registracijos datos. Iki 2001-ųjų kovo 1 dienos registruotiems automobiliams taikomas dvejopas mokestis, priklausantis nuo variklio dydžio (140 arba 225 svarai).
Vėliau registruoti automobiliai apmokestinami pagal taršos lygį. 100 g/100 km. ir mažiau anglies dioksido išmetantys modeliai neapmokestinami, o kitiems taikomas 20-490 svarų kasmetinis mokestis.
Pirmaisiais registracijos metais taikomi kiek kitokie tarifai – neapmokestinami iki 130g/100 km. išmetantys automobiliai, o patiems taršiausiems mokestis pakyla net iki 1 tūkst. 65 svarų.
Automobilio mokesčiai ES valstybėse kol kas netaikomi Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Italijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Slovakijoje. Bet iš tikrųjų už automobilio naudojimą visai nemoka tik važiuojantys per Estiją ir Lietuvą, nes kitose šalyse reikalaujama mokėti kelių naudotojo mokestį (pirkti vinjetę), arba yra mokamų kelių.
