Bet šiurpą kelia tai, kad likusi dalis apklaustų vairuotojų – daugiau negu pusė – vis dar renkasi mažiau patikimus ar reikalavimų neatitinkančius vaikų vežimo būdus.
„Duomenys rodo, kad šalies vairuotojai, veždami vaikus, tampa vis atsakingesni. Per kelerius metus ūgtelėjo ne tik specialias kėdutes turinčių, bet ir jose prisegtus vaikus vežančių tėvų skaičius.
Šie rodikliai ir sugriežtintos taisyklės leidžia teigti, kad vaikai mūsų šalyje vežami saugiau. Tiesa, atsakingų vairuotojų nėra tiek daug, kaip norėtųsi, didelė dalis jų ir toliau rizikuoja savo vaikų sveikata ir gyvybe“, – teigė apklausą užsakiusios draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Pasak jo, vairuotojų, vežančių vaikus ne pagal reikalavimus, skaičius šalyje visgi stabiliai mažėja. Ant galinės sėdynės esančiu diržu prisegtų vaikų automobiliuose per kelerius metus sumažėjo nuo 29 iki 26 proc., o suaugusiųjų laikomų neprisegtų vaikų – nuo 17 proc. iki 15 proc.
Beveik neliko vaikų, kurie važiuoja visiškai neprisegti – paskutinė apklausa liudija, kad tik 2 proc. tėvų vaikus vežasi taip nesaugiai.
Anot M.Jundulo, tėvai, kurie tiki, jog automobilyje vežamą vaiką laikyti ant kelių yra saugu, apgauna save ir labai rizikuoja.
Jis mano, kad nemažą įtaką vaikų saugumui automobilyje turi senieji Lietuvos vairuotojų įpročiai – ilgus dešimtmečius mažamečiai buvo vežami neprisegti.
Apklausa rodo, kad ant galinės sėdynės automobilyje sumontuotu diržu prisegtus vaikus dažniau veža vyresnės kartos – 46-55 m. žmonės.
Tarp 36-45 m. amžiaus atstovų daugiau teigiančių, kad automobilyje vaikus laiko kas nors iš suaugusiųjų. Tiesa, ant galinės sėdynės neprisegtą vaiką vežti dažniau rizikuoja jauni, 18-25 metų tėvai.
Specialioje kėdutėje prisegtą vaiką dažniau veža 18-45 m. gyventojai, aukščiausio išsimokslinimo atstovai, didžiausias pajamas turintys ir didmiesčių gyventojai.
„PZU Lietuva“ užsakymu visuomenės nuomonės tyrimą atliko „Spinter tyrimai“.
