1800–2600 litų per metus už vieną autobusą. Tiek būtų tekę sumokėti įmonei „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) už tai, kad jos autobusai rieda išoriniu pietiniu aplinkkeliu.
Šiuo aplinkkeliu kursuoja 8-ojo, 20-ojo ir 68-ojo maršrutų autobusai.
Mokestis būtų priklausęs nuo to, kiek jų salonuose yra sėdimųjų vietų keleiviams.
VVT eksploatacijos direktorius Rimantas Markauskas sakė, jog miesto autobusams įstatyme numatyta išimtis, nors kitų autobusų šeimininkai privalo mokėti mokestį už tai, kad naudojasi magistraliniais keliais. Toks yra ir pietinis aplinkkelis.
„Mūsų bendrovė šio mokesčio nemokės, išskyrus užsakomuosius gabenimus, kai perkama vienkartinė vinjetė. Bet tokių gabenimų yra labai nedaug, be to, mokestis įskaičiuojamas į užsakymo kainą“, – aiškino R.Markauskas.
Už naudojimąsi pietiniu aplinkkeliu kelių mokestį privalo mokėti ne tik autobusų, bet ir vilkikų, kitų komercinių automobilių savininkai.
Vežėjų asociacija „Linava“ sukritikavo sprendimą apmokestinti pietinį aplinkkelį. Jis priskirtas magistraliniam keliui, nors yra Vilniaus miesto ribose. Rudenį Susisiekimo ministerija svarstys, ar nereikėtų šios rinkliavos panaikinti.
Anot vežėjų, krovininių sunkvežimių vairuotojai, žinodami apie apmokestintą aplinkkelį, rinksis Vilniaus mieste ne jį, o arčiau centro esančias gatves. Tad pietinis aplinkkelis nebetenka prasmės.
Vežėjai siūlo neapmokestinti tiesiamo vakarinio aplinkkelio, nes tokių planų jau yra.
Sostinėje yra ir dar viena apmokestinto kelio atkarpa. Ji – maždaug 200 metrų Molėtų plente, ties prekybos centru „Norfa“. Išsukus iš jo automobiliams tenka važiuoti apmokestintu Molėtų plentu, kad galėtų apsisukti. Išsukti iš mokamo magistralinio kelio nėra galimybių.
Už tai, kad nesumokėjus kelių mokesčio automobilis važiuoja apmokestintu keliu, taikomos didžiulės baudos – nuo 600 iki 2600 litų.
